Bandelė0 (0)
Iliustracija: Manfredrichter / pixabay.com
Vyras ir žmona pragyveno drauge 30 metų. Trisdešimties metų bendro gyvenimo proga žmona, kaip visada, iškepė bandelių. Bandeles ji kepdavo kiekvieną rytą, tai buvo tradicija. Per pusryčius žmona perpjovė šiltą kvepiančią bandelę išilgai ir abi puses patepė sviestu. Kaip įprasta, paduoda viršutinę dalį vyrui, bet pusiaukelėj ranka sudrebėjo ir sustojo…
Ji pagalvojo: „Mūsų trisdešimtmečio dienos proga noriu pati suvalgyti viršutinę dalį; ji taip gardžiai paskrudusi; apie tai svajojau 30 metų. Galų gale aš 30 metų buvau pareiginga žmona, išauginau jam nuostabius sūnus, buvau jam ištikima ir gera lovoj, tvarkiau ūkį, tiek jėgų ir sveikatos padėjau mūsų šeimos labui“.
Apsisprendusi ji paduoda apatinę dalį vyrui, o ranka dreba – laužoma trisdešimtmetė tradicija! O vyras paėmė bandelę ir sako:
– Kokią man neįkainojamą dovaną šiandien pateikei mano meile! 30 metų nevalgiau savo mėgiamos apatinės bandelės dalies, nes maniau, kad ji teisėtai priklauso tau.
Šeimos, šalies ar kultūrinės tradicijos atspindi praeities idėjas, poreikius ir jausmus. Jos yra patirties sintezė ir mums daro didžiulę įtaką. Dažnai tai vis tų pačių teiginių automatinis atkartojimas, kurių niekas netikrina, kiek jie aktualūs šiandien.
o kaip reikia kalbetis, kad ir apie smulkmenas
na ir naivi istorija….abu ligoniai:}}
Quote: „… buvau jam ištikima ir gera lovoj …”.
O be lovos ir antro galo paminejimo turbut siuolaikinis straipsnis butu labai blankus???
Kekses vaiku mentalitetas – buti nuolat „azabocenais”, kaip rusai kad sako.
To kremzlinis: nereikia savo kompleksu nesti lauk jei tokie dalykai suerzina. Kalbama apie santuoka, kurioje, be abejo, zmones mylisi ir tai svarbus momentas. Istorija isties naivoka, bet kas nores is jos pasiimti kazka sau – pasiims.