mobile-616012_640

Ne tik suaugusieji, bet ir mokiniai be mobiliojo telefono vargiai įsivaizduoja savo dieną. Mobiliuoju telefonu galime bendrauti per atstumą, fotografuoti, naršyti internete, žaisti, naudotis žemėlapiais ir atlikti daugelį kitų funkcijų. Tačiau, nepaisant to, dažnai mokykloje mobilusis telefonas yra uždraustas prietaisas.

Mokytojai neišnaudoja šio prietaiso galimybių mokymosi tikslais, ignoruoja tai, kas mokiniams yra aktualu, svarbu. Toks mokinių poreikių nepaisymas lemia pasekmes – mokiniai mobiliaisiais telefonais pamokų metu naudojasi slapta.

Silvija Valatkaitė„Manau, kad, įtraukus mobilųjį telefoną į ugdymo procesą, jis ugdytiniams neatrodys toks trokštamas kaip uždraustas vaisius. Be to, dabar kita vaikų karta – jie vienu metu gali atlikti kelis darbus ir būti dviejose erdvėse vienu metu: skaitmeninėje ir realioje. Todėl nuo pat pirmos klasės pedagogai mokinius turi ugdyti abiejose erdvėse“, – įsitikinusi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pradinio ugdymo studijų programos bakalaurė Silvija Valatkaitė, kuri savo baigiamąjį darbą rašė tema „I klasės mokinių žinutės rašymo gebėjimų ugdymas“. Darbą mergina glaudžiai siejo su mobiliaisiais telefonais ir trumpųjų žinučių siuntimo funkcija.

S. Valatkaitė sako pastebėjusi, kad mokiniai negeba atskirti formalios kalbos nuo neformalios ir jų vartojimo kontekstų. „Privati rašytinė kalba veržiasi ne tik į mokyklinę formaliąją kalbą, bet ir pasireiškia skaitmeninėje viešojoje erdvėje. Vis dažniau skaitome įvairių komentarų, tekstų, kurie pilni netaisyklingų santrumpų, skirtingų kalbų samplaikų, nerašomi skyrybos ženklai, lietuviškos raidės su paukščiukais, nosinės raidės ir kt., o vaizdžią kalbą, išreiškiamas emocijas pakeitė simboliai – veidukai. Galima teigti, kad mokiniai ,,žinutina“ formalioje rašytinėje kalboje. Manau, kad tai esminė prastėjančio mokinių raštingumo problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Tačiau noriu pabrėžti, kad dažnai pedagogai orientuojasi į pačią problemą – ,,žinutinimo“ poveikį formaliai kalbai, o ne į pozityvų problemos sprendimą – kaip ugdyti mokinių formalios ir neformalios kalbos gebėjimus, kaip mobilųjį telefoną galima panaudoti šiems gebėjimams stiprinti. Noriu pasakyti, kad ne trumposios žinutės ar mobilusis telefonas yra ,,baubas“, kurio reikia vengti, o dėl dažnų netaisyklingų žinučių rašymo susiformavę neigiami rašymo įpročiai, tokie kaip skubėjimas, neatidumas, netaisyklinga kalba. Tai reiškia, kad turime formuoti taisyklingus rašymo įgūdžius, įpročius, nuostatą rašyti taisyklingai privačioje rašytinėje kalboje, įskaitant ir trumpąsias žinutes. Turime su mokiniais kalbėti apie tai, kad rašyti taisyklingai reikia ne todėl, jog to prašo mokytoja ar dėl pažymio, bet dėl to, jog gerbiame skaitytoją, tokiu būdu atskleidžiame savo išsilavinimą, pagarbą lietuvių kalbai ir tai gali padėti gauti darbą ateityje“, – sako S. Valatkaitė ir rekomenduoja pedagogams nuo pat pirmos klasės mokinius mokyti ne tik taisyklingai rašyti ranka, bet ir mobiliųjų įrenginių klaviatūra, kas užtikrintų taisyklingų rašymo įgūdžių susiformavimą, padėsiantį stiprinti mokinių rašytinę kalbą. S. Valatkaitė pabrėžia, kad gebėjimas rašyti mobiliųjų įrenginių klaviatūra jau yra įtrauktas kaip laukiamas rezultatas atnaujintoje 2016 m. pradinio ugdymo lietuvių kalbos programoje. „Turiu galvoje ne tik tokio pobūdžio pamokas, bet ir mokinių skatinimą mokytis už mokyklos ribų – bendrauti tarpusavyje taisyklinga rašytine kalba. Tokiu būdu mokiniai daugiau skaitytų ir rašytų, todėl daugiau praktikuotųsi“, – patikslina ji.

S. Valatkaitė prisipažįsta, pradėjus tyrimą su pirmos klasės mokiniais buvo daug abejonių, manyta, kad kurti dalykinio teksto žanrą – žinutę – jiems yra per sunku, nes jie dar tik susipažįsta su raidėmis, mokosi skaityti. Tačiau atlikus ugdytinių apklausą raštu išsiaiškinta, kad pirmame pirmos klasės pusmetyje nuosavą mobilųjį telefoną turėjo net 12 mokinių iš 22, o antrame – 18 iš 22. Paaiškėjo, kad daugelis mokinių jau yra rašę žinutes. Tai reiškia, kad poreikis naudotis mobiliuoju telefonu jau pirmoje klasėje yra didelis, o trumposios žinutės tenkina mokinių komunikacines reikmes, šis procesas yra natūralus ir aktualus, todėl šio žanro teksto kūrimas nėra sudėtingas darbas pirmos klasės mokiniams. Tai reiškia, kad pirma klasė – pats tinkamiausias laikas ne tik mokytis rašyti žinutę, bet ir formuoti taisyklingus rašymo įgūdžius ir įpročius tiek formalioje, tiek neformalioje kalboje, kol dar mokiniai tik pradeda mokytis rašyti, skaityti.

„Žinutės rašymo gebėjimus ugdžiau ne tik organizuodama žinutės rašymo mobiliuoju telefonu veiklas, bet ir rašymo ranka, jog galėčiau palyginti. Tai atskleidė žinutės rašymo ranka ir rašymo mobiliuoju telefonu privalumus: rašant ranka mokiniai lavino rašytinių raidžių rašymą ir jų jungimą žodžiuose, o rašant telefonu – teksto kūrimą, kadangi mokiniams nereikėjo galvoti apie raidžių rašybą, jie labiau orientavosi į žinutės turinį. Mokant mokinius kurti žinutę abiem būdais galima pasiekti gerų rezultatų ugdant jų formalųjį raštingumą. Taip pat atsiskleidė mokinių motyvacija rašant žinutę mobiliojo telefono klaviatūra“, – apie tyrimą pasakoja LEU bakalaurė.

S. Valatkaitė teigia, kad mobiliųjų telefonų galimybės turėtų būti ne ignoruojamos, bet panaudojamos ugdymo procese siekiant stiprinti taisyklingos rašybos ir skaitymo įgūdžius. Vienas iš didžiausių mobiliųjų telefonų privalumų, kuriuo mokytojai turėtų pasinaudoti, – galimybė mokytis bet kur ir bet kada siunčiant mokiniams skaitymo tekstus ar susirašinėjant.

LEU bakalaurės baigiamajame darbe nurodomi keli būdai, kaip galima kūrybingai mokyti mokinius atskirti neformalią kalbą nuo formalios. Visų pirma, reikėtų daryti įvairius vertimo pratimus, pavyzdžiui, perfrazuoti šiuolaikinius trumpus sakinius į sudėtingesnius ir ilgesnius. Mokiniai tai galėtų daryti sąsiuviniuose arba kompiuterinėmis programomis. Taip pat būtų galima įvairius tekstus perfrazuoti į moderniąją kalbą trumpinant žodžius, ką mokiniai ir daro kurdami trumpąsias žinutes. Be to, svarbu kurti pasakojimą neformalia kalba, bendrauti su skirtingomis žmonių grupėmis. Tai ne tik ugdys skaitymo ir rašymo gebėjimus, bet ir suteiks pasitikėjimo bendraujant su skirtingais žmonėmis virtualioje erdvėje. Galima mokiniams duoti užduotį parašyti tą pačią žinutę skirtingiems adresatams: draugui, tėvams, mokytojai. Tai išmokys etiketo ir atskleis kalbos skirtumus. Galima daryti konspektus mobiliųjų telefonų klaviatūra. Kadangi mokiniai rašydami mobiliaisiais įrenginiais nepaiso rašybos taisyklių, rašymo procesas vyksta daug greičiau. Be to, galima žaisti žaidimą kuriant naujus žodžius. Svarbu išrinkti geriausius, juokingiausius, logiškiausius žodžius. Toks žaidimas gali padėti sukurti slaptą klasės kalbą. Tokio tipo pratimai padeda suartinti klasę. Šią užduotį galima atlikti susirašinėjimo būdu arba rašant kuo greičiau. Taip pat galima sujungti šnekamosios kalbos žodžius su taisyklingomis žodžių formomis. Šiame pratime gali būti pavartoti ir trumpiniai. Ši užduotis tinka visoms amžiaus grupėms.

Taigi žinučių rašymas gali padėti ugdyti pamatinius skaitymo įgūdžius, fonologinį sąmoningumą ir plėsti žodyną. Siūloma su mokiniais diskutuoti apie formalią ir neformalią kalbą žinutėse lyginant sintaksę, kalbą, gramatiką ir kt. Mobiliųjų telefonų įtrauktis į ugdymo procesą gali padidinti mokymosi motyvaciją, nes mokyklinio amžiaus vaikai telefonus laiko vertingais, tai jiems asmens saviraiškos įrankiai, o didelis mokinių susidomėjimas trumpųjų žinučių rašymu gali būti išnaudojamas švietimo tikslais.

loading...