Suomija baigė 2 metų eksperimentą atrinktiems bedarbiams mokėti fiksuotą pajamų sumą, nesvarbu, ar jie randa darbą, ar lieka namie. Autoriai sako, kad 2 tūkst. dalyvių gerovė pakilo, bet ne dėl to, kad jie daugiau dirbo, o dėl to, kad mažiau nervinosi. Socialinės apsaugos ministras pripažįsta, kad šalies mastu tokia užtikrintų pajamų schema kol kas neįsivaizduojama, bet eksperimentą atidžiai sekė daugelis šalių. O Italijos populistų vyriausybė panašią schemą skurdiesiems rengiasi įvesti balandį.

Sini Marttinen kviečia į savo restoranėlį. Jį 36 metų informatikos specialistė atidarė Helsinkyje su dviem draugais, nes galėjo sau leisti eksperimentuoti. Praleidusi metus be darbo, ji buvo atrinkta tarp 2 tūkst. asmenų, kuriems vyriausybė kas mėnesį mokėjo ne bedarbio pašalpą, o 560 eurų, dirbi ar ne. Dabar ji gauna vos 50 eurų daugiau, negu iš pašalpos, bet ne tai esą svarbu.

„Bazinių pajamų bandymas išties suteikė laisvės. Manau, didžiausias poveikis buvo psichologinis – idėja, kad dvejus metus turėsi 560 eurų per mėnesį saugumą, ir su tais pinigais ką nors galėsi nuveikti“, – pasakojo S. Marttinen.

Bet tokių kaip ji – nedaug. Vyriausybė norėjo patikrinti, ar užtikrintos minimalios pajamos padeda rasti darbą, bet paaiškėjo, kad eksperimento dalyvių sėkmė įsidarbinti – tokia pat kaip ir kitų bedarbių.

„Kiekvieną savaitę siuntinėjau prašymus visur. Per 4 mėnesius išsiunčiau 5200, bet nieko. Visiškai nieko“, – kalbėjo eksperimento dalyvė Aila Jeskinen.

Tačiau ji sako, kad jos gerovė per 2 metus pakilo – nebeliko streso nuolat pildant ataskaitas ir bijant, kad net laikinas darbas atims pašalpą. Tai ir tapo pagrindiniu rezultatu, sako eksperimentą rengę mokslininkai.

„Per pirmuosius eksperimento metus neaptikome jokio poveikio įsidarbinimui. Bet kai pasibaigus eksperimentui klausėme žmonių, kaip jie jaučiasi, jie sakė, kad jų sveikata geresnė ir gerovė aukštesnė, kad sumažėjo streso, kad yra daugiau pasitikėjimo ateitimi ir galimybe įsidarbinti“, – sakė Suomijos socialinio draudimo instituto tyrėja Minna Ylikanno.

Žurnalistas Tuomas Muraja per tuos 2 metus parašė 2 knygas – galėjo sau leisti ne pildyti formas ar lankyti kursus, o daryti, kas patinka. Anksčiau jis vengė imtis mažesnių darbų, nes paskui būtų tekę vėl prašyti bedarbio pašalpos. Ji kur kas didesnė, kone 1 tūkst. eurų, bet atskaičiuojama 30 proc. pajamų mokesčio.

„Jeigu žmonėms mokama laisvai, tai daro juos kūrybingesnius, produktyvesnius, o gerovė kuria gerovę. Jeigu jautiesi laisvas, tuomet jautiesi saugesnis, ir gali elgtis kaip nori“, – teigė T. Muraja.

Kelios šalys svarsto panašias schemas, bet turtingoji Šveicarija referendume ją atmetė, kaip pataikavimą veltėdžiams. Italijos populistų vyriausybė rengiasi netrukus mokėti „piliečio algą“ bedarbiams ir vargstantiems. Ir Suomija, pripažinta laimingiausia šalimi pasaulyje, pabrėžia, kad nesiaiškino, kas būtų, jei garantuotas pajamas gautų visi.

„Kaip tyrimas ir atskleidė, tai būtų labai brangu. Primenu, kad tai buvo bazinių pajamų eksperimentas, o ne bazinių pajamų modelis. Eksperimento tikslas buvo surinkti informacijos“, – sakė Suomijos socialinių reikalų ir sveikatos ministrė Pirkko Mattila.

Vyriausybė iš pradžių tikėjosi schemą plėsti, bet ir aukštas nedarbas ėmė mažėti, ir kritikos padaugėjo, artėjant parlamento rinkimams. Specialistai sako, kad išvados nestebina: finansinės paskatos ne visada lengvina darbo paieškas, nes bedarbiams neretai tiesiog stinga įgūdžių arba sveikata prasta, arba siūlomas atlyginimas nevertas.

Parengė LRT.lt
Iliustracija: Angela_Yuriko_Smith / pixabay.com

Dalintis:
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!