Bedarbystės sunkumai ir kaip juos išgyventi?
0 (0)

darbo-paieskos

Ne retam iš mūsų gali pasirodyti, jog bedarbystė yra lengvas ar  net ,,patogus“ gyvenimo etapas. Įsivaizduojame, jog nedirbant žmogus  gali ,,iš širdies“ pailsėti, užsiimti savo mėgstama veikla ir būti  laisvas. Nebereikia kiekvieną rytą anksti sunkiai keltis, visą dieną  prabūti darbe, susidurti su rimtais iššūkiais ir bėdomis. Tačiau viskas  yra ne taip paprasta.

Dažniausiai bedarbystė yra labai sunkus  išgyvenimas. Dažnai bedarbis žmogus jaučiasi niekam tikęs,  nereikalingas, nenaudingas, atsiranda nepasitikėjimo savimi jausmas ir  beviltiškumas. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog didesnes psichikos  sveikatos problemas turi bedarbiai žmonės nei tie, kurie dirba ir  dirbdami, patiria didelį stresą.

Bedarbystė yra sunkus išgyvenimas ne tik dėl atsiradusios  sunkesnės finansinės padėties, bet ir dėl to, jog, kaip minėjau,  bedarbiai žmonės jaučiasi nereikalingi ar nieko verti. Kuo ilgiau trunka  bevaisės darbo paieškos, tuo labiau didėja žmogaus nepasitikėjimas  savimi. Žmogus pradeda savyje ieškoti bėdų, galvodamas – ,,Ar aš niekam  tikęs, jog taip ilgai nerandu darbo? Ar aš esu nieko vertas?“. Kai  užplūsta tokios mintys, prisiminkite, jog tūkstančiai žmonių jaučia tą  patį ką ir jūs. Tūkstančiai žmonių šiuo metu, šią akimirką, yra be  darbo. Ir čia kalbu tik apie Lietuvą, ką jau kalbėti apie padėtį  pasaulyje ar Europoje: Ispanijoje bedarbystė siekia apie 25 proc.,  Graikijoje apie 27 proc., o Bosnijoje ir Hercegovinoje nedarbo lygis,  skirtingais skaičiavimais, gali siekti nuo 25 iki net 45 proc.

Turbūt visi sutiksite, kad neturint darbo, stipriai vargina pinigų  stoka. Bet gal gyvenimo džiaugsmas slypi ne vien materialiuose  dalykuose? Neneigiu pinigų svarbos, bet ne jie gyvenime suteikia  didžiausią laimę ir pilnatvę. Juk žinote tą pasakymą – ,,Visi geriausi  dalykai pasaulyje yra nemokami“. Ir jei šiuo metu neturite darbo (žinau,  kaip tai sunku ištverti), jaučiate pinigų stygių, bet vis dar turite  save, draugus, artimuosius ir savo gyvenimą. Žinokite, jog šis sunkus  jūsų bedarbystės gyvenimo etapas, yra laikinas, jis tikrai praeis ir tai  tik laiko klausimas. Net patys didžiausi gyvenimo sunkumai anksčiau ar  vėliau praeina.

Kalbant  apie darbo paieškas ir mūsų visuomenėje vyraujančias nuostatas, esu  pastebėjusi, jog žmonės labai dažnai nesirenka valytojos, statybininko,  santechniko darbo, galvodami, kad mažiau kvalifikuotas darbas suteikia  mažiau garbės. Tikrai ne, – kiekvienas darbas yra garbingas. Mūsų garbė  ir savivertė priklauso tik nuo mūsų pačių veiksmų ir įsitikinimų. Mes  galvojame: ,,Ką pasakys mano draugai, kai sužinos, jog įsidarbinau  pagalbiniu darbininku? Ką pasakys giminės, kai sužinos, jog turėdamas  universitetinį išsilavinimą, ieškau santechniko darbo?“. O tiesa ta, jog  ne retai sąžiningai, uoliai ir atsakingai dirbantis pagalbinis  darbininkas, uždirba tiek pat kaip aukštąjį išsilavinimą turintis  jaunuolis. Ką jau kalbėti apie santechnikus ar statybininkus, dažnai jų  atlyginimai stipriai lenkia diplomuotų specialistų atlyginimus. Jokiu būdu  neneigiu išsilavinimo, priešingai išsilavinimą ir profesinį tobulėjimą  visada tik skatinu. Bet visu tuo noriu pasakyti, jog neverta gėdintis  dirbti įvairių darbų. Mūsų garbė priklauso ne nuo to, kokį darbą  dirbame, o nuo to kaip jį dirbame ir apskritai – kokie žmonės mes esame.  Ir jei kas jums sakytų kitaip – netikėkite. Kitus žemina ir įžeidinėja  tie žmonės, kurie turi vidinių problemų ir žemą savivertę.

     Palaikančios mintys, išgyvenantiems bedarbystę:

1. Bedarbystė ir darbo paieškos kelia nemažą stresą. Kad susitvarkyti su  šiuo stresu ir jis nepereitų į psichikos sveikatos sutrikimus, svarbu  rasti būdų kovoti su juo. Stresą mažina: relaksacinė muzika; kvėpavimo  pratimai; savitaiga; laiko leidimas gryname ore (tam tinka ir trumpi  pasivaikščiojimai parke ar įvairūs darbai sode); sportas ar kita aktyvi  veikla; buvimas su draugais ar artimaisiais; užsiėmimas kita, jūsų  mėgstama veikla. Svarbu žinoti ir tai, jog kiekvienam iš mūsų padeda  skirtingi streso mažinimo būdai, dėl to svarbu atrasti, kas stresą  mažina būtent jums. Kai jaučiatės negerai, užplūsta neigiamos mintys,  paklauskite savęs: ,,Kokia veikla šiuo metu man labiausiai padėtų  jaustis geriau? Ką labiausiai šiuo metu, šią akimirką, aš norėčiau  veikti?“. Žinoma, jokiu būdu nereikėtų imtis savęs žalojančių priemonių –  tai yra svaigiųjų medžiagų.

2. Svarbu nenuleisti rankų ir atkakliai ieškoti darbo, žinant, jog būtinai  pasiseks. Ne visada, kad rastum darbą, užtena išsiųsti 10 gyvenimo  aprašymų per mėnesį. Ne vienas nemažai šiuo metu pasiekęs žmogus teigė,  jog norint susirasti norimą darbą, reikia išsiųsti net po 50 gyvenimo  aprašymų per mėnesį ir nusiteikti tam, jog darbo paieškos įprastai gali  trukti apie metus laiko.

3. Išgyventi bedarbystę bei tuo pačiu jaustis svarbiu ir kažkam labai  reikalingu,  padeda savanorystė. Savanorystė yra puikus laiko praleidimo  būdas. Tu būni tarp bendraminčių, draugiškai ir geranoriškai  nusiteikusių žmonių. Ir svarbiausia, padedi tam, kuriam tavo pagalba yra  ypatingai svarbi ir reikalinga. Savanoriauti gali kiekvienas,  nepriklausomai nuo to ar tau aštuoniolika ar šešiasdešimt penkeri.

4. Ir prisiminkite, kad tai, jog šiuo metu neturite darbo visai nereiškia,  jog esate prastesnis. Neskaudinkite ir nežeminkite savęs savo  neigiamomis mintimis. Kaip vienas protingas žmogus pasakė: ,,Jei tu pats  nori ,,pjauti“ savo ranką, vadinasi, tai yra tavo pasirinkimas“. Mūsų  pasirinkimas – kaip galvosime apie save. O sielodamiesi ir ,,grauždami“  save tik nugrimsime į liūdesį ar net depresiją.
Tad kad ir kaip jums šiuo metu būtų sunku, žinokite, kad tai  anksčiau ar vėliau susitvarkys. Stenkitės nesileisti į niūrias mintis ir  būtinai tikėkite savo gražia ateitimi!

Psichologė Inga Kovalskienė
psichologekovalskiene@gmail.com

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.