Įprasta manyti, kad tik ramūs žmonės negali užmegzti artimų ryšių su aplinkiniais. Tačiau tiesa šiek tiek kitokia. Ilgalaikių ir tvirtų santykių su bičiuliais arba mylimuoju negeba palaikyti ir iš pirmo žvilgsnio atrodantys drąsūs bei energingi asmenys. Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė pataria, kaip išsivaduoti iš artumo baimės ir pamiršti vienatvę.

Dažnai konsultuojate žmones, kurie paniškai bijo užmegzti ryšį su aplinkiniais?

Darbe neretai susiduriu su asmenimis, kurie patiria bendravimo sunkumų. Artumo baimė būdinga daugumai žmonių, tik skiriasi jos intensyvumas ir išraiška. Ji pasireiškia bendraujant su artimaisiais ir svarbiais žmonėmis. Kartais baimė gali būti tokia didelė, kad iš viso vengiama artimų ryšių.

Kaip šiuos asmenis atpažinti? Ar žmogaus tylėjimas ir stengimasis neužmegzti pokalbių – vienintelis būdas?

Atpažinti artumo baimę galima tik pabendravus ir labiau susipažinus su žmogumi. Jis gali būti drovus ir vengiantis bendrauti, dažnai stokoja savigarbos. Toks asmuo dažniausiai bijo atsiverti ir vengia kalbėti apie jausmus. Jo elgesys gali nesutapti su patiriamomis emocijomis. Pavyzdžiui, jaučia pyktį, tačiau rodo gerumą, meilę. Taip pat gali patirti sunkumų mezgant artimą ryšį, ieškant partnerio. Tačiau yra ir tokių, kurie lengvai užmezga pokalbį, artimai bendrauja, turi draugų, antrąją pusę, tačiau labai bijo artumo. Tokių žmonių santykiai būna paviršutiniški ir neteikia pasitenkinimo. Artumo baimė gali būti labai stipriai išreikšta ir kelti sunkumų įvairiose gyvenimo srityse: darbe, asmeniniame gyvenime ir pan.

Ko jie bijo: fizinio prisilietimo, bučinių, lytinių santykių ar nuoskaudų, kurias patirs nutrūkus santykiams?

Tai dažniausiai siejama su emocinio artumo baime. Pastarasis pojūtis susijęs su neigiamomis emocijomis: pykčiu, nusivylimu, liūdesiu ir pan. Tarkime, mylimas žmogus gali įskaudinti, nesuprasti, sureaguoti ne taip, kaip tikėtasi. Toks elgesys kels liūdesį, nusivylimą ir skausmą. Ne veltui gyvuoja posakis: nuo meilės iki neapykantos – tik vienas žingsnis. Taigi užmezgus artimus ryšius visada išlieka emocinio skausmo tikimybė. Bijantys artumo asmenys jo vengia, nes bijo būti atstumti, palikti, įskaudinti ir pan. Žmogų gali gąsdinti ir fizinis artumas, seksualinis intymumas – prisilietimai arba seksas.

Kokie veiksniai lemia šią baimę?

Artumo baimė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Nesėkmingi bandymai užmegzti artimus santykius, nelaimingos meilės, skaudžių išsiskyrimų patirtys gali sustabdyti žmogų nuo kitų bandymų pasitikėti ir atsiverti artimiems santykiams. Patyrusieji fizinę, emocinę arba seksualinę prievartą taip pat gali vengti artumo. Be to, didelę įtaką daro vaikystėje matytas šeimos santykių modelis. Jeigu tėvai konfliktuodavo, buvo nelaimingi, neištikimi arba išsiskyrė, tuomet ir suaugęs žmogus mano, kad santykiai neša tik skausmą bei kančią, todėl bijo artumo.

Prisirišimo teorijos šalininkai mano, kad šią baimę lemia kūdikystėje susiformavęs prisirišimas prie artimųjų. Tam didelę įtaką daro mamos ar kito kūdikį globojančio asmens elgesys. Jeigu prisirišimas nebuvo saugus, tuomet ir užaugęs žmogus turės santykių problemų, patirs artumo baimę.

Ar žmogaus charakteris lemia artumo baimę? Sunku įsivaizduoti choleriką arba ekstravertą, kuris vengtų tokių santykių. Galbūt kaip tik jie bijo suartėti su žmonėmis ir elgiasi paviršutiniškai…
Asmens charakteris, temperamentas turi įtakos, tačiau tai nėra lemiamas veiksnys, ar žmogui bus būdinga artumo baimė, ar ne. Ji būdinga įvairiems žmonėms.

Dažnai sakoma, kad vyrai vengia psichologinio artumo, o partneres prisileidžia tik intymiems žaidimams. Kodėl stiprioji lytis bijo įsipareigoti?

Reikėtų skirti artumo baimę nuo baimės įsipareigoti. Vyrai dažniau nei moterys vengia rodyti jausmus dėl vyraujančių lyčių stereotipų ir skirtingo auklėjimo vaikystėje. Pavyzdžiui, sūnui mama dažnai sako: „Neverk, tikri vyrai neverkia!“ Taip stipriosios lyties atstovai išmoksta slėpti savo jausmus ir vengia atsiverti.

Kaip asmeniui, bijančiam artumo, galima išspręsti šią problemą?

Reikėtų išsiaiškinti artumo baimės priežastis, dėl kurių psichikoje įsijungia artumo baimės mechanizmas ir pasireiškia atitinkamas elgesys: vengiama atsiverti, pasitikėti, nepavyksta išsaugoti ilgalaikių santykių. Tai nelengva užduotis, nes dažniausiai priežastys glūdi giliai pasąmonėje, ir žmogus apie jas nežino. Asmens gyvenime vis atsikartoja bendravimo modeliai, elgesio stereotipai, kurie neleidžia užmegzti artimų ryšių.

Taigi artumo baimė veikia savaime, todėl svarbu įsisąmoninti jos priežastis. Tai žmogui leistų pamatyti, kad jis elgiasi ne adekvačiai esamai situacijai, o pagal praeityje dėl tam tikrų priežasčių įsigalėjusius elgesio modelius. Išsiaiškinus šios baimės priežastis ir jas įsisąmoninus, asmuo galės keisti savo elgesį. Padėti žmogui, bijančiam artumo, galėtų patyręs profesionalas pasitelkdamas psichoterapiją. Svarbu, kad jis norėtų keistis, mokytis nuoširdžiai ir atvirai reikšti jausmus, išdrįstų nusiimti savo kaukes ir su artimu žmogumi bandytų atskleisti tikrąjį „aš“.

Kokias didžiausias klaidas daro žmonės, kurie prisibijo jausmų ir artumo?

Didžiausia klaida – visiškas nusivylimas savimi, kuris užkerta kelią bet kokiems naujiems bandymams spręsti šią problemą ir patirti artumo teikiamą džiaugsmą. Dažnai tokie asmenys pasirenka vienatvę arba turi daug paviršutiniškų santykių. Tokie ryšiai neteikia pasitenkinimo, nes žmogus vis tiek jaučiasi vienišas. Taigi savo baimę galima įveikti tik pažvelgus jai į akis.

Įdomu

  • Anot psichoanalitikės Lolos Komarovos, baimė užmegzti artimus ir ilgalaikius santykius didina atstūmimo baimę.
  • Neretai artumo vengiančios dailiosios lyties atstovės iki 40 metų elgiasi kaip paauglės ir gyvena su tėvais.
  • Psichologė psichoterapeutė Brenda Schaeffer pagal partnerių artumą gali išskirti, kokia meilė porai būdinga, – liguista ar sveika. Jeigu partneriai trokšta artumo, tačiau bijo jį patirti ir negeba plėtoti visaverčių santykių, tai – liguista meilė.
  • Sveikai poros meilei būdingas artumo džiaugsmas, rizika būti pažeidžiamiems ir visaverčiai supratingumu, pagarba bei aistra grindžiami santykiai.

Parengė: Eglė Morkienė, žurnalas „Prie kavos“

Lina Gudaitė-Berckaitienė | seimospsichologas.eu
Šeimos ir vaikų psichologė
Dėmesio! Naujas psichologės kabineto adresas: Verkių g. 39 – 211, Vilnius
+370 611 53194

loading...