Betliejaus vilkas

Betliejaus apylinkėse gyveno vilkas. Piemenys jo labai bijojo ir kiauras naktis nesudėdavo bluosto, sergėdami savo bandas nuo plėšrūno. Prisiartinęs pilkasis kiekvieną kartą pastebėdavo budintį piemenį. Vilkui iš alkio vis įkyriau urzgė pilvas, plėšrūnas niršo ir tūžo.

Vieną keistą naktį, pilną paslaptingų garsų ir šviesos, piemenų laukymėje kilo sąmyšis. Ore virpėjo nuostabios angelų giesmės aidas. Gimė kūdikis, mažutėlis, gležnas tarsi rožės pumpuras.

Vilkas nustebo, kad tie netašyti piemenys kaip akis išdegę bėgo pas vaikelį.

„Kiek maivymosi dėl kažkokio geltonsnapio“, – kraipė galvą vilkas. Tačiau smalsumo pagautas ir alkio genamas, jis paslapčia nurisnojo piemenims iš paskos. Pamatęs juos žengiančius į tvartą, sustojo šešėlyje ir ėmė lūkuriuoti.

Piemenys nešė dovanas, sveikino ten buvusius vyrą ir moterį, pagarbiai lenkėsi vaikeliui, po to išėjo. Vyras ir moteris, išvargę po dienos rūpesčių ir staigmenų, užmigo.

Niekieno nepastebėtas, plėšrūnas įslinko į tvartą. Jį pamatė tik vaikelis. Atvėręs akeles, jis žiūrėjo į pamažu grėsmingai artėjantį smai­lą vilko snukį. Iš pusiau pražiotų vilko nasrų kyšojo liežuvis, pilkasis godžiai alsavo, o siauri jo akių plyšiai degė žiaurumu. Tačiau kūdikis neatrodė išsigandęs.

„Puikus kąsnelis“, – pagalvojo vilkas. Jo karštas alsavimas pasiekė vaiką. Pilkasis įsitempė ir jau rengėsi čiupti grobį.

Tuo metu vaikelis pakėlė ranką tarsi mažą liauną gėlę ir švelniai palietė vilko snukį. Pirmą kartą vilko gyvenime kažkas paglostė jo šiurkštų, pasišiaušusį kailį ir niekada jam anksčiau negirdėtu balseliu tarė:
– Aš myliu tave, vilke.

Tą akimirką tamsiame Betliejaus tvartelyje atsitiko neįtikėtinas dalykas. Vilko kailis praplyšo ir nukrito ant žemės lyg senas drabužis. Iš vilkenos išniro žmogus. Tikras žmogus – su kūnu ir krauju. Suklupęs ant kelių, vyras pabučiavo vaikelio ranką …

Keisti kūrinius juos mylint – toks buvo Dievo planas. Galbūt jis veikia tik su gyvūnais?..

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 437-438 p.)

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.