Bio! Psicho! Social! All together now!

Taip, ištarti “biopsichosocialinis” neužsikirsdama išmokau ne iškarto. Nepaisant to, tai labai svarbus konceptas, arba, nepabijokim žodžio, esminis pokytis tame, kaip mes (žmonija) suprantam ir taikom savo sukauptas žinias apie tai, kaip veikia žmogaus biologija, psichologija, ir žmonės, gyvendami grupėse.

Biopsichosocialinis modelis – tai supratimas, jog žmogaus sveikata priklauso nuo biologinių (genetinių, fiziologinių, biocheminių), psichologinių (elgesio, nuotaikų, asmenybės savybių) ir socialinių (šeimos, kultūros, sveikatos priežiūros sistemos ir politikos, ekonomikos ir kt.) priežasčių. Jis taip pat teigia, kad sveikatai svarbu ne tik pačios ligos nustatymas ir gydymas, bet ir sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonės, kad liga neištiktų (iki ligos), ir tinkama reabiliacija bei sveikatos stiprinimas po to, kai gydymas baigtas (po ligos), taip pat visuose trijuose – bio, psicho ir socio – sluoksniuose (1). Man čia viskas labai logiška ir aišku, susiję ir susiejama.

Kaip tai liečia valgymą ir psichologiją? Labai. Kad suprasti viską ir aiškiai, turiu rašyti ir apie mitybos fiziologiją, ir apie nuotaikas, ir apie elgesį, ir apie šeimas, restoranus ir mokyklų valgyklas, nes viskas neatpainiojamai surišta, viskas veikia viską. Nėra labai jau aiškios ribos, kur baigiasi psichologija ir prasideda visuomenės sveikata ar medicina. Nėra TIK medicininių priežasčių arba TIK psichologinių. Jos visada yra IR tokios ir tokios, ir pokyčiai bet kurioje srityje bendrai sveikatai bus vertingi.

Toks požiūris atsispindi jau dabar vykdomuose tyrimuose:

  • 8-11 m. vaikų tyrime nustatyta, kad vaikams pradėjus domėtis savo kūno svoriu, reikšmingai susiję visi veiksniai – biologinis KMI reikšmingai lemia psichologinį susirūpinimo ir nerimo dėl kūno lygį, o pagrindinės planuojamų pokyčių (irgi psichologinis – elgesio veiksnys) priežastys buvo suvokiamas spaudimas iš bendraamžių, žiniasklaidos priemonių ir tėvų (socialinis elementas)(2)
  • Vaikų maitinimą aiškinantis biopsichosocialinis modelis teigia, jog svarbu atsižvelgti į aplinkos veiksnius (kur ir kada valgoma, kokie žmonės valgo kartu); susijusias ligas ir rizikos veiksnius (alergijas, maisto produktų netoleravimą, maistą ribojančias ligas ir pan.); vaiko valgymo ypatybes (mėgiamą maistą, buvusias valgymo patirtis, pomėgius ir pan.); maitinimo sunkumus (žinomus ir maitintojų patiriamus sunkumus, kartu su maitinančio žmogaus interpretacija ir reakcija į jį); prastus maitinimo rezultatus (vėl, kartu su maitinančio žmogaus interpretacija apie potencialias pasekmes); valgymo grafiką ir maitinimo įpročius (kokia įprastinė rutina, kodėl ji yra tokia ir kaip ji veikia ir valgantį, ir gaminantį, ir maitinantį); žmogaus, kuris prižiūri vaiką, ypatybes (3). Oho, o galvojot, kad čia tik košės saldumo klausimas?
  • Nepaaiškinamus pilvo skausmus gydytojai dabar taip pat yra linkę aiškinti apibūdindami ne tik biologinius veiksnius (nocicepcinis (skausmo) faktorius), bet ir psichologinius (afektinis (nuotaikos) faktorius), o taip pat asmeninės patirties ir kultūrinės aplinkos veiksnius (4)
  • Tiriant, kokie veiksniai yra svarbiausi paauglių mergaičių tarpe nustatyta, kad internalizavimas (neigiamų emocijų “uždarymas” savyje ir slėpimas nuo kitų), savęs lyginimas su bendraamžėmis, bulimiški simptomai (bulimija – persivalgymo priepuoliais pasireiškiantis sutrikimas) yra tarpiniai ir sustiprinantys veiksniai, prisidedantys prie to kaip neigiami emociniai patyrimai ir kultūrinė įtaka formuoja susirūpinimą kūno vaizdu ir sutrikusį valgymo elgesį (5)

Viskas su viskuo susiję. Liga nepraeina, vien tik geriant vaistus – net nekreipdami dėmesio į tai, susikuriate emociškai ir fiziškai palankią aplinką (šiltas apklotas, smagūs filmai, darbų ir susirinkimų atidėjimas, miegas be žadintuvo, pokalbiai telefonu ar chatuose, “pasėdėk šalia manęs”…), tam, kad pasveiktumėte greičiau. Ir čia tik mažas pavyzdys.

Nuoširdžiai jūsų,
Šaukštas Proto | saukstas.proto@gmail.com


  1. Biopsychosocial model https://en.wikipedia.org/wiki/Biopsychosocial_model
  2. A biopsychosocial model for understanding body image and body change strategies among children: http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0193397303000704
  3. A Biopsychosocial Model of Normative and Problematic Pediatric Feeding: https://www.researchgate.net/publication/230596606_A_Biopsychosocial_Model_of_Normative_and_Problematic_Pediatric_Feeding
  4. Recurrent abdominal pain and the biopsychosocial model of medical practice: http://www.jpeds.com/article/S0022-3476(98)70053-8/abstract
  5. A Biopsychosocial Model of Body Image Concerns and Disordered Eating in Early Adolescent Girls: https://link.springer.com/article/10.1007/s10964-013-0013-7

Nuotraukos teksto autorės. Visos teisės saugomos – bet gali būti, kad pasidalinsiu, jeigu paprašysit.

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.