Būna tokių momentų gyvenime, kai esame tokie pilni jausmų ir emocijų, kad nors susprok! Kartais mumyse tiek džiaugsmo mumyse, kad norisi be sustojimo šokinėti, o kartais tiesiog kunkuliuoja pyktis ar taip liūdna, kad net skauda fiziškai. Pažįstama?

Tikriausiai dauguma žmonių yra radę tam tikrų buvimo su nemaloniais jausmais būdų. Vieni nori pabūti vieni, išsiverkti, kiti kreipiasi į artimuosius, stengiasi išsišnekėti. Dar kiti savo pyktį bando išlieti intensyviai sportuodami, kažkas rašo dienoraščius ir t.t. Būdų yra tikrai nemažai, bet šį kartą norėčiau pristatyti dar vieną – piešimą.

Slopinti jausmus – ne išeitis

Deja ne visada galime lengvai reikšti savo jausmus, o dažnai ir nenorime, tad, pavyzdžiui, liūdesį tiesiog praryjame arba paslepiame giliai savyje. Jei jaučiame pyktį ir nenorime kažko tiesiog apšaukti, pradedame laukti, kol tas pyktis tarsi savaime dings. Dažnai slopiname nemalonius, skaudžius išgyvenimus ir jausmus. Kartais taip užslopiname, kad pradedame galvoti, kad mums viskas gerai, jaučiamės gerai, bet iš tiesų visi tie sunkesni, nemalonūs jausmai mumyse gyvena ir laukia, kada vieną dieną galės pasirodyti įvairiomis formomis: pykčio protrūkiais, ligomis, skausmais, depresija ir panašiai. Galiausiai nuolat ignoruojant jausmus galima tapti apatišku, nejautriu. Tad išreikšdami savo jausmus ir mintis mes daromės vis lengvesni ir lengvesni, atsiranda daugiau vietos naujiems patyrimams, lengviau būti.

Išreiškus savo jausmus, mažiau kamuos vidinis nerimas, nemiga, sumaištis ar kiti emociniai sunkumai. Tokiu atveju labai naudinga bandyti suprasti ką aš jaučiu, įsivardinti sau esamą emociją, mintis. Tačiau ne visada savo problemas, sunkumus ar išgyvenimus mes galime įvardinti žodžiais. Ir tikrai ne kiekvienam yra lengva pripažinti, kad, pavyzdžiui, pyksta ant kurio nors mylimo ir artimo žmogaus arba bijo, kaip pasirodys kitiems… Galiausiai net ne visada iki galo suprantame, ką ir kodėl jaučiame. Tad kaip išbūti ir išjausti tuos jausmus? Kaip pažinti kas su manimi darosi?

Nėra būtina siekti tapti dailininku

Kaip jau minėjau pradžioje, daugelis yra atradę būdų, kaip išgyventi sudėtingus, nemalonius jausmus, o aš noriu pakalbėti apie dar vieną. Piešiant ar per kitą meninę raišką, jausmai, kuriuos buvome paslėpę, būna išreiškiami mums patiems to nežinant. Ir tam visai nereikia mokėti piešti. Pavyzdžiui, esi darbe, kontoroje ir tave labai nuliūdina arba suerzina tam tikra situacija. Žinoma, gali tą erzelį nešiotis su savimi visą dieną arba gali jį parsinešti namo ir apšaukti savo artimą žmogų. Bet galima ir nieko nelaukus pabandyti tą jausmą išreikšti paprastu ir priimtinu būdu.

Vienas iš būdų – tiesiog atsisėsti prie stalo, pasiimti popieriaus lapą, rašomąją priemonę ir tiesiog piešti, kas šaus į galvą. Jei jauti daug pykčio, gali tiesiog energingai užtušuoti visą lapą. Galiausiai savo piešiniui suteik pavadinimą arba trumpą aprašymą, pavyzdžiui „šiuo metu aš labai pykstu, dėl to, kad ……….“. Žinoma, ne visiems toks metodas priimtinas ar padedantis. Bet pabandžius kelis kartus, gali pastebėti, kad išpiešus ir įsivardinus jausmą, jis šiek tiek atslūgsta. Jei piešimui ir pabuvimui su jausmais norisi skirti daugiau laiko, tuomet gali piešti susikoncentravus, neskubant, netrukdomai, naudojant įvairias spalvas, priemones ir technikas. Toks piešimas gali būti nežodinė jausmų raiška.

Kūrybinė veikla padeda perdirbti susikaupusias emocijas ir mintis, kurios buvo nuslopintos. Čia ir dabar spontaniškai nupieštas piešinys gali ne tik padėti atsipalaiduoti ar nurimti, bet ir „išjausti“ bei atskleisti emocinį nusiteikimą. Tiesa, norint giliau paanalizuoti savo piešinius ir vidinį jausmų pasaulį, naudinga kreiptis į kvalifikuotą specialistą, vedanti meno terapijas, pavyzdžiui, tam paruoštą psichologą, dailės ar meno terapeutą. Tokiu būdu kūrybinė veikla gali būti kaip savityros užsiėmimas. Vaizdiniai atspindi žmogaus poreikius, jausmus, mintis, nuostatas, motyvus, asmeninę patirtį. Visas mūsų pasąmonės turinys yra projektuojamas į aplinką. O šios projekcijos atskleidžia nematomą mūsų pačių vidinį pasaulį. Tačiau nenorint ar neturint galimybės lankyti dailės terapijas ar kreiptis į specialistą ir kartu bandyti atpažinti, kas glūdi tavyje, gali tiesiog imti rašomąją priemonę į rankas ir imtis kūrybos!

Jei nežinai nuo ko pradėti, bet norėtum pabandyti, štai kelios idėjos piešiniams:

  • jei jauti, kad tam tikram žmogui kažko neišsakei ir dabar tau neramu – nupiešk jam atviruką, kurio niekada neišsiųsi;
  • jei išgyveni tam tikrą susirūpinimą, nupiešk jį;
  • jei jauti be galo daug pykčio, gali ne tik tai nupiešti, bet ir po to suplėšyti ar kitaip sunaikinti;
  • galiausiai, jei nežinai, ką jauti – pabandyk nupiešti bet ką spontaniškai, kas tik šauna į galvą!

O nupiešęs pagalvok, kokią istoriją sako tau tavo piešinys? Ką tau tas piešinys primena? Ką jautei piešdamas? Kaip dabar jautiesi?

Tad smagios kelionės į kūrybos ir jausmų pasaulį! O kai išbandysi, pasidalink potyriais komentaruose.

Gintė Gudzevičiūtė | pimc.lt

loading...