Būreliai – ne rezultatams, o malonumui0 (0)
Kuo anksčiau vaikas pradės lankyti būrelius, tuo geriau pritaps mokykloje? Specialistės purto galvą – viskas turi vykti savu laiku. Ir net kai toks ateina, pildyti tėvų svajonių neprivaloma.
PATYS MAŽIAUSI
Pastaraisiais metais ugdyti pradedami jau kūdikiai, kuriems, atrodo, pirmiau reikėtų išmokti savarankiškai sėdėti ir valgyti. Ar ikimokylinukams išvis reikalingi būreliai? Šeimos psichologė Lina Gudaitė sako, kad tėveliams reikėtų atsižvelgti į vaiko raidos etapus. Pavyzdžiui, kūdikiui svarbiausia išmokti pasitikėti tais, kurie juo rūpinasi, užmegzti emociškai artimą ryšį su mama, tėčiu, seneliais.
„Šių žmonių mažyliui visiškai pakanka. Per ankstyvas socialinis gyvenimas gali turėti netgi neigiamos įtakos. Tarkime, šešių mėnesių kūdikį nusinešus į muzikos pamokėlę, kur daug svetimų žmonių, garsų, mažylis gali išsigąsti, vyksta labai didelė stimuliacija. Per didelis ankstyvas stimuliavimas vaikutį gali greitai išsekinti. Kūdikiai nemoka atsiriboti nuo įspūdžių, o pastebėti, kada mažyliui per daug, ne visuomet pavyksta“, – teigia pašnekovė.
ŽAISTI IR BENDRAUTI
Ūgtelėjusiems ikimokyklinukams kyla naujų iššūkių. Svarbiausia raidos užduotis jiems – perprasti įvairius socialinius santykius, taisykles ir išmokti bendrauti. Taigi, jei vaikutis lanko darželį, jo diena emociškai ir taip perpildyta. Jei auga namie su mama ar aukle – būreliai gali būti labai naudingi. Bet ne dėl to, kad vaikas ten išmoktų ko nors stulbinamai naujo. Tiesiog jam svarbu matyti kitus vaikus, išmokti prie jų prieiti, užkalbinti.
Psichologinės paramos ir konsultavimo centro psichologė psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė atkreipia dėmesį, kad tėvai vis dažniau perspaudžia vaiką su įvairia veikla. Pavyzdžiui, užsienio kalbos pradeda mokyti nuo 3–4 metų. Anot specialistės, iš esmės tai nėra blogai. Tačiau svarbu pastebėti, ar vaikui veikla tikrai miela, įdomi, ar jis tik pildo tėvų norus. Deja, vis dažniau pasitaiko, jog tėvai pas psichoterapeutę atveda pervargusius nuo įtampos ikimokyklinio amžiaus vaikus.
„Vaikai visai netrukus pradės lankyti mokyklą ir ten gaus gausybę žinių. Kur kas svarbiau, kad ten nuėję jie mokėtų bendrauti nei žinotų dešimt angliškų žodžių. Kartais tėvai klaidingai mano, kad vaikas geriau jausis mokykloje, jei mokės daugiau nei kiti. Iš tiesų geriau jausis tuomet, kai mokės užmegzti draugystę“, – įsitikinusi pašnekovė.
KODĖL NENORI?
Anot L. Gudaitės, į pirmąjį būrelį vaiką vesti reikėtų tada, kai jis jau turi elementarių socialinių įgūdžių, yra savarankiškas, t. y. apie penktus–septintus metus. „Be abejo, kiekvienas vaikas savitas. Pakankamai drąsus ir tikrą norą išreiškęs trimetis irgi gali lankyti kokį nors būrelį“, – sako psichologė.
Ką daryti, jei tėvai pastebi išskirtinį vaiko talentą? Ar derėtų jį nukreipti ta linkme kuo anksčiau? L. Gudaitė įsitikinusi, jog spausti lankyti būrelį nevalia. Anot jos, kartais talentingų vaikų intelektas būna labai aukštas, bet emocijos dar labai nebrandžios. Geriau būtų, jei abu dalykai stipriai nesiskirtų. O jei vaikas iš pradžių mielai lankė būrelį, bet kuo toliau, tuo labiau nenori eiti?
„Net kai vaikas numoja ranka, esą, jam tiesiog neįdomu, dažniausiai yra kokia nors rimtesnė priežastis. Patarčiau neskubėti mesti būrelio ir kalbėtis su vaiku – kas pasikeitė? Gal blogai sutaria su kuo nors? Gal mokytojas per griežtas, bara? Būtų gerai pasikalbėti ir su būrelio vadovu. Kartais vaikai, susidūrę su pirmąja nesėkme, nusivilia, susvyruoja pasitikėjimas savimi, prarandamas noras toliau tęsti pradėtą užsiėmimą. Kai tėvai nesiaiškina priežasčių ir leidžia būrelius vis keisti, kyla pavojus, kad taip pat vaikas į nesėkmes reaguos ir vėliau, netgi suaugęs. Susiduri su sunkumu – ir meti darbą“, – aiškina specialistė.
Vis dėlto į vaiko norus atsižvelgti tikrai būtina. Kai veikla atliekama su noru, su motyvacija, rezultatai būna geresni, o vaikas jaučiasi laimingesnis.
NE LAIMĖTI, O DALYVAUTI
Ar gali būrelių būti per daug? Šeimos psichologės L. Gudaitės nuomone, jei vaikui viskas sekasi ir patinka, jei jis nepervargsta ir jaučiasi laimingas, lankyti daug būrelių nėra blogai:
„Vis tiek ateis laikas, kai jis pasuks kuria nors viena kryptimi: vienų būrelių atsisakys, o kitus pasirinks. Aišku, būtų gerai nukreipti viena linkme, nes dirbant nuosekliai rezultatai būna geresni. Jei gerai sekasi muzikuoti, reikėtų su vaiku kalbėtis, formuoti jo požiūrį, kad sąmoningai pasirinkus vieną veiklą bus galima daugiau pasiekti.“
L. Gudaitė mano, kad tėvai pernelyg akcentuoja būrelių skaičių, vaikų pasiekimus ir prizines vietas, bet neatsižvelgia, ar jų vaikas mėgaujasi pačiu procesu: ar jam patinka tai, ką jis daro. Nėra taip svarbu, ar vaikas kokiai nors veiklai itin talentingas. Svarbiau, ar jis jaučiasi laimingas. I. Šidlauskaitė-Stripeikienė sako, kad ikimokyklinukams labai tinka meno būreliai. Juose svarbiau procesas, o ne rezultatas. Na, o vyresnieji būrelius tegul renkasi patys, atsižvelgdami į savo pomė-gius, norus ir tėvų finansines galimybes.
Ramutė Šulčienė, „Savaitė šeimai” 2014 Nr. 10
Psichologė Lina Gudaitė-Berckaitienė | seimospsichologas.eu
Foto: Gemteck1 / flickr