Būti kartu negalima išsiskirti

0 (0)

Silverleaf / Pixabay

Nuo to, kokie mūsų prioritetai ir kur padėsime kablelį, priklausys mūsų šeimos gyvenimas.

Partnerio elgesys ir kalbos erzina, jūsų nuomonės daugeliu klausimų išsiskiria, o kartu eiti į miegamąjį traukia vis rečiau? Nesibaiminkite, – tai tik krizė. Psichologai sako, jog jos nutinka absoliučiai visose šeimose. Sėkmingai įveikti krizę ir pereiti į naują santykių lygmenį arba sugriauti šeimą – tai tik sutuoktinių pasirinkimas.

Krizės būna normatyvinės, t. y., tipinės absoliučiai visoms šeimoms ir nenormatyvinės, su kuriomis susiduria ne kiekviena santuoka. Krizė skiriasi nuo paprasto nesusišnekėjimo tuo, kad aštrina prieštaras šeimoje, liečia visas gyvenimo sferas, o žmonėms atrodo, jog įprastas gyvenimas griūva tiesiog akyse.

Normatyvinė nuo žodžio „norma“

Su kokiomis gi krizėmis susiduria visos, net pačios labiausiai klestinčios šeimos? Normatyvinės krizės susijusios, pavyzdžiui, su nėštumu, gimdymu ir ankstyvu vaiko auklėjimu. Būtent šiais periodais šeima išgyvena globalius pakitimus ir yra labiausiai pažeidžiama.

Gimus vaikui moteris kuriam laikui praranda prieš tai buvusį fizinį patrauklumą ir skiria mažiau dėmesio vyrui. Dabar šeimoje atsirado naujas narys ir naujai iškeptiems tėveliams būtina perskirstyti vaidmenis bei pareigas.

Augantis mažylis suteikia vis mažiau rūpesčių, tačiau su laiku šeimoje gali atsirasti eilinis vaikelis ir poros laukia nauja prieštarų vija.

Po kurio laiko, šeimos laivas kartu su vaikais-paaugliais ir sutuoktiniais, klampojančiais per vidutinio amžiaus krizę, smenga į eilinės krizės duobę. Maištingi paaugliai, nepatenkinti tėvai – šeimyniniame laive tvyro įtempta atmosfera, tačiau, sėkmingai įveikusi šią krizę šeima įplaukia į santykinės ramybės zoną.

O po kurio laiko ateina krizė susijusi su „ištuštėjusio lizdo sindromu“, kai išaugę vaikai palieka gimtąją šeimą. Sutuoktiniai vėl turi mokytis gyventi dviese ir mėgautis jau ne tėvų, o vyro ir žmonos vaidmenimis. Taip pat svarbu realizuoti save darbe, be to ne tik vyrams, o ir moterims, kurios dabar atsilaisvinusios nuo būtinybės rūpintis mažais vaikais ir gali siekti karjeros aukštumų.

Sekanti šeimyninių santykių krizė susijusi derinant tarpusavio santykius su naujais šeimos nariais – išaugusių vaikų sutuoktiniais.

Ko gero, viena iš sunkiausių krizių yra susijusi su klimakso periodu moterims bei sumažėjusiu vyrų seksualiniu aktyvumu. Šie pakitimai ne tik nutolina sutuoktinius vieną nuo kito, bet ir stipriai smogia jų savivertei.

Sėkmingai įveikti šį etapą vyrui ir žmonai padeda naujų vaidmenų, – senelio ir senelės – įsisavinimas, kas, vienok, taipogi nėra paprasta ir gali sukelti daug ginčų bei prieštarų.

Pati sunkiausia krizė yra susijusi su vieno iš sutuoktinių mirtimi. Tačiau, toli gražu ne visada ji pergyvenama sunkiai.. Jeigu sutuoktinių bendras gyvenimas buvo pilnas barnių, sutuoktinis gėrė ar sirgo sunkiomis ligomis, tai jo mirtis gali būti vertinama kaip palengvėjimas.

Iš kitos pusės, šeimos laukia nenormatyvinės krizės, su kuriomis viena pora gali susidurti, o kita jos išvengti. Išdavystė, mirtis ar sunki vieno iš šeimos narių liga, skyrybos, skurdas… Šie įvykiai – rimta grėsmė santuokai, ypač, jei jie dažnai kartojasi ar veikia pakankamai ilgą laiko tarpą.

Ką daryti?

Bet kurią krizę galima įveikti, jei padėti tam pastangų. Egzistuoja 3 krizės įveikimo būdai: išėjimas į naują šeimos vystymosi etapą, skyrybos ir pasitraukimas nuo problemų, ir kai krizė iš esmės ne sprendžiama, o tęsiasi nenutrūkstamai, versdama kentėti visus šeimos narius.

Įveikti krizes šeimyniniuose santykiuose galima, jei laikysimės kai kurių taisyklių:

1. Bendrauti, bendrauti ir dar kartą bendrauti

Bet kuri krizė pirmiausia yra komunikacijos problema, t. y., jos pagrinduose tvyro nepakankama ar nepatenkinama bendravimo kokybė, o jau tik po to finansiniai ir buitiniai sunkumai.
Jeigu ramiai ir be priekaištų kalbėtume apie savo pageidavimus, nesipūstume dėl niekų ir netylėtume savaitėmis, – tai daugelio krizių būtų galima išvengti, o likusias – išgyventi su minimaliais nuostoliais.

2. Svarbiausia – kompromisas

Į kokią mokyklą atiduoti vaiką? Kur važiuoti atostogauti? Pasilikti gyventi šiame mieste ar ryžtis persikėlimui? Su poreikiu priimti sprendimą šeima susiduria labai dažnai. Ieškokite tokio sprendimo, kuris jei ir ne pilnai patenkins abi puses, tačiau bent jau minimaliai pažeis nusileidžiančią pusę.

3. Mokytis mylėti

Mokėjimas derinti santykius šeimoje – tai įgūdis, ir jį, kaip ir visus kitus įgūdžius galima išvystyti bei ištobulinti treniruočių pagalba.

Mūsų to nemoko mokyklose ir universitetuose, ir todėl žmonėms dažnai atrodo, jog viskas susiklosto lyg ir savaime. Jeigu tai neįvyksta, o sutuoktiniai nesugeba patys savarankiškai suderinti bendravimo, tai vertėtų kreiptis į psichologą, kuris žingsnis po žingsnio išmokys porą kalbėtis ir girdėti vienam kitą.

4. Mokėti bartis

Barnis ir skandalas – skirtingi dalykai. Kitą kartą geras barnis padeda išsikalbėti ir parodyti partneriui savo tikrąsias emocijas, pergyvenimų lygmenį už šeimos gerovę. Ginčydamiesi sutuoktiniai sugeba pamatyti, jog jų partneris irgi gyvas žmogus ir jei barnis neperauga į beprasmius kaltinimus bei įžeidimus, tai jis pilnai gali pasibaigti taika ir kompromisu.

• Nesipykite viešumoje;
• venkite apibendrinimų tipo „Tu visada…“, „Iš tavęs kitko ir nebuvo galima laukti…“;
• statykite save į partnerio vietą ir jūs iš bet kokio ginčo išgausite maksimumą naudos.

5. Kurti šeimos istoriją

Rinkite kiek galima daugiau teigiamų bendrų įspūdžių: švęskite šventes, kartu leiskite atostogas. Dažniau prisiminkite apie tai, kas jus privertė pamilti jūsų partnerį pačioje jūsų santykių pradžioje.

Bendra istorija – cementas, kuris sutvirtina šeimą ir padeda išgyventi krizinius laikus.

Ir, ko gero, svarbiausias instrumentas, padedantis įveikti šeimyninio gyvenimo krizes – tai meilė.

[pagal apsiholog.ru]

Šaltinis: infa.lt