Buvau jį įsižiūrėjusi iki negalėjimo, dabar esame pora, bet nejaučiu orgazmo

kama-sutraKlausimas:

Sveiki,
mane neramina vienas dalykas, tad džiaugčiausi sulaukusi Jūsų nuomonės. Esmė tokia – aš draugauju su vaikinu. Mums po 23 metus. Nors pora esame keletą mėnesių, tačiau atrodo, kad esame kartu ir pažįstame vienas kitą jau visą amžinybę. Iš tiesų, esame pažįstami jau kokius 5 metus, dar tada jį buvau įsižiūrėjusi iki negalėjimo, tačiau niekas nesusiklostė, nutrūko mūsų bendravimas iki šių metų, kai viskas pakrypo ta linkme, kuria dabar ir einame drauge. Tada, prieš 5 metus, dėl jo išliejau daug ašarų, nors jis to ir nežinojo, dabar žino. Tiesiog buvau slapčia juo neapsakomai susižavėjusi. Dabar aš jį myliu iki negalėjimo, pagalvojusi apie tai, kad tektų išsiskirti, apsipilu ašaromis. Su juo labai gera, ramu. Rūpinasi jis manimi, myluoja, nešioja ant rankų. Susitinkame maždaug 2-3 kartus per savaitę. Mūsų jausmai gimė ne iš aistros, viskas ėjo palaipsniui labai natūraliai. Nebuvo taip, kad trenkė aistra ir viskas – myliu, noriu, negaliu.

Susitikti visada eidavau su jauduliu, galvodavau kaip nustebinti ir pradžiuginti jį, bet keliai nelinko ir nelinksta, pilve drugeliai neskraidė ir neskraido. Lytinis gyvenimas, jam, jo nuomone, yra puikus, tačiau man jis nesukelia ypatingų pojūčių, o ir orgazmo nesu patyrusi. Jis tai žino ir labai stengiasi, ir man skaudu, kad negaliu jam suteikti to – žinojimo, kad jis mane visiškai patenkina. Jau kuris laikas man apskritai nesinori lytinių santykių. Gali būti, kad prie to prisideda ne itin mėgstamas darbas, finansinės problemos, bet tai juk neleidžia man jo skaudinti. Esminis klausimas, kuris mane labai domina ir varo į neviltį yra tai – normalu ar ne, kad, atrodo, myliu jį, tačiau nejaučiu tų išliaupsintų drugelių net ir bučiuojantis. Nesuprantu, myliu jį kaip geriausią draugą ir brolį, kurio neturiu, ar myliu tik pačią meilės jam idėją. Ar įmanoma, kad pamilsiu jį „normaliai“, kaip vyrą, jei dabar jis fiziškai manęs nelabai traukia. Aš noriu mylėti ir jausti aistrą jam, tačiau nesu tikra ar tai man pavyks. Ar man gali pavykti?

Jo glamonės neuždega manęs, tačiau jam to neparodau. Noriu drugelių pilve, noriu padaryti jį laimingą, noriu, kad jis mane uždegtų, noriu, kad žinotų, jog patenkina mane visiškai. Noriu, kad ir jis mano akis matytų blizgančias nuo jo prisilietimų.

Esu pasimetusi. Matau kaip jis mane myli, o aš – panašu, kad blaškausi, ir kad ir kaip besistengčiau pajausti jam kažką daugiau, negaliu, nors labai noriu… Aš negaliu gyventi be jo…

Pagarbiai
Lina (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Labas, Lina,
Šaunu, kad parašei ir ieškai specialistų nuomonės dėl to, kas tave neramina. Situacija painoka, skaitant kyla įvairios mintys, tad pabandysiu jomis pasidalinti ir tikiuosi jos suteiks tau pačiai daugiau įžvalgų.

Pirmiausiai norisi sukonkretinti problemą, kas būtent tave neramina. Supratau, kad problemos esmė tai, kad nejauti savo vaikinui fizinės aistros. Tačiau, ar problema tavyje ar tavo mylimajame? O gal tiesiog per daug reikalauji iš esamos situacijos? Trumpai apžvelkim šiuos tris variantus.

Savo laiške parašei, kad jausmus tam vaikinui savyje atradai jau prieš 5 metus. Tai ilgas laiko tarpas, per kurį daug kas įvyko. Čia kyla klausimas, ar tada, prieš 5 metus, kai jį pamatydavai jautei jaudulį („linko keliai“, „skraidė drugeliai“)? Tai rodytų tą „įsižiūrėjimą iki negalėjimo“. Tačiau laikui bėgant, kad ir kaip klostytųsi jūsų bendravimas tie pojūčiai išblėsta. Trumpai supažindinsiu su įsimylėjimu – jis nesitęsia amžinai, dėl labai paprastos priežasties. Mūsų kūnas tokį stiprų jausmą išgyvena tarsi kaip stresą: įsitempia raumenys, padažnėja širdies ritmas, padidėja prakaitavimas, trinka virškinimas ir t.t. Jei šie požymiai tęstųsi visą laiką – organizmas išnaudotų visus savo resursus, pervargtų ir greičiausiai susirgtų. Taigi įsimylėjimo jausmo laikinumas, tarsi apsauginė funkcija. Po kiek laiko įsimylėjimas pereina į kitokį jausmą, kuriame fizinių pojūčių mažiau. Taigi gal būt jūsų santykiai jau nebe įsimylėjimo stadijoje?

Dabar noriu aptarti kitą variantą, tai, kad jis tavęs nesujaudina, kaip tau norėtųsi. Abipusiam seksualiniam pasitenkinimui svarbus bendravimas, vienas kito pažinimas. Ir tai neįvyksta per pirmą kartą, dažnai tenka daug kartų apie tai kalbėtis, kad pasiekti norimų rezultatų. Svarbu neklaidinti kito žmogaus, ką, panašu, kad tu darai. Rašai, kad jo glamonės tavęs nejaudina, tačiau to jam neparodai. Vadinasi jis galvoja, kad tau patinka tai, ką jis daro ir savo seksualinio elgesio jis nekeis. Gal būt būtų naudingiau, jei pasakytum jam kas tave seksualiai jaudina, kaip tu norėtum, kad jis tave glamonėtų ir pan. Tai galėtų būti vienas kito seksualinių poreikių išsiaiškinimo pradžia.

Skaitant laiško pabaigą pagalvojau, kad tu nori kažkokių romantinių filmų suformuotos idealistinės situacijos. Kad nuo jo prisilietimo blizgėtų tavo akys ir pan. Ne tai yra meilės pagiringas ir ne tai padarys jį ir tave laimingus. Labai sunku stengtis, kad tos akys blizgėtų, be abejo susiduri su frustracijos jausmu, jei jos nesublizga, kyla mintys, kad „nepavyks“. Tačiau gal ne to reikia siekti? Vaikinas bus laimingas, jei laiminga būsi tu, tad nereikia stengtis padaryti jį laimingą, o daugiau dėmesio skirti savo jausmams. Ką jauti būdama su juo? Kas malonu, kas teikia džiaugsmą, kaip supranti savo meilę jam?

Psichologė Beatričė Liutikaitė

Share Button

You may also like...

4 komentarai

  1. Inga parašė:

    Autore neatvira savo draugui apie tai ko ji nori. Atseit iskaudins.. Taip, Kai kuris prisipazinimas kad nejaudina butent tos glamones bet patiktu galbut kazkuri kita vieta lieciama yra kelias i nuosirdzius santykius. O del orgazmo, tai isigijus vibratoriu, butu be problemu, nes daugelis merginu jo nepasiekia per sueiti… Jei draugas supratingas, galit smagiai leist laika lovoje.

  2. my parašė:

    Ne vibratoriuje ar „blogame“ vaikine čia esmė. Pirmiausia reikia susitvarkyti galvoj, atsipalaiduoti, nustoti statyti save ant blakstienų santykiuose. Nuoširdžiai pasikalbėti su draugu apie savo problemą ir susitarti, kad tik mėgausitės vienas kitu, nerengsit lovoj jokių varžybų. Būkit atviri vienas kitam, naujiems potyriams ir palaipsniui atrasit malonumą.

  3. Kotryna parašė:

    Aš matau vienintelį paaiškinimą šitoje situacijoje ir žinau ka stai yra, panašiai man buvo. Tu myli jo meilę tau, jo jausmai užgožia tavuosius, jo lūkesčius tu pilnai pateisini, bet žinok tai nėra tavoji meilė jam. Aš siūlau kuo greičiau viską baigti ir žiūrėti kaip klostysis toliau santykiai, manau tau reikia permainų. 5 metai praėjo, beto tu praliejai ašarų daug… O ašaros byloja, kad tau buvo skaudu. Vadinasi, tu savo laiką jam jau paskyrei. Dėl tikro vyro tu niekad neverksi ir skraidysi padebesiais, patikėk yra daug seksualių ir fainų vaikinų, siūlau eiti į laisvę ir mėgautis gyvenimu, tau gi 23 ! :))))

  4. Emanuele parašė:

    Situacija man panaši į fizinį nesuderinamumą… Pirmasis įsimylėjimas tai lyg romantiška iliuzija. Jis tada buvo nepasiekiamas (juk nieko nežinojo apie pralietas ašaras). Jei pasikapstysime savo mergaitiškoje praeityje, tokių susižavėjimų rasime kone visos (ir kone visi). Žiūrint į dabartinę situaciją, atrodo lyg neesi atradusi dar savo moteriškumo. Ir čia nėra nieko baisaus, tai normalu. Pas mus vis dar yra tabu kalbėti apie moters orgazmą ir jo statistiką. Gal nuramintų tai, jog tokiame amžiuje labai mažas procentas moterų pasiekia orgazmą su vyru, reikėtų nebijoti padėti vyrui ir sau tuo pačiu, orgazmo tikėtis per pirmajį savo kartą gali tik vos 2 proc. Visom kitom tai ateina pamažu, su patirtimi ir savęs atradimu. Kiek neramiau tai, jog Tau tai kelia nerimą. Mylėjimasis yra mėgavimasis, o ne orgazmo vaikymasis… Kol gali mėgautis, nėra ko nerimauti. Juk neesi pasiekusi orgazmo ir su kitu vyra, o gal aš klystu? Paskaityk kokią knyga kur nagrinėjamas moteriškumas ir orgazmai. Pvz. man kažkada atvėrė akis P. Coelho „11 minučių“, radau atsakymus į tam tikrus klausimus. Ir iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad sutikus TĄ žmogų, pajauti fiziškai… Kai kurie tai vadina chemija (tavo hormonai sutampa su jo hormonais)… Yra viena smulkmena, tokią chemija nėra sutinkama labai dažnai. Bet kai jau sutinki, tai tikrai atpažinsi slystančią žemę iš po kojų ir saldumą nuo visiškai menkučio prisilietimo :) Gal nėra taip, kad retai sutinkame tuos žmones, tiesiog šiuolaikinis gyvenimas pripumpuotas seksualumo nuslopina mūsų jautrumą ir galimybes atpažinti tą žmogų pasirodžius mūsų akiratyje. Geriausia ką gali padaryti dėl judviejų santykių – tai atradinėti save ir savo moterišką jautrumą. Ir netikėk tais kurie sako, jog „drugeliai pilve“ būna tik romantiniuose filmuose :) Kol nesusidūriau irgi taip galvojau :) Bet net susidūrus su audringais jausmais – gražių ir darnių santykių kūrimas vis tiek bus nemažas darbas, kurį būtina daryti dviese, o ne pavieniui :) P.s. pirmą kartą įsimylėjau su „drugeliais pilve“ ir orgazmą su vyru patyriau 27 metų, jau būdama dviejų vaikų mama. Taip, sutinku su psihologe, kad tas aktyvus įsimylėjimas nesitęs amžinai, tačiau traukos dingimas gali reikšti, jog ateityje bus sunkumų (tau arba jam). Neesi apsaugota, nuo to, jog gali sutikti kitą žmogų, kuris trauks su visais „drugeliais“ ir svaiguliu… Aš asmeniškai poros pilnatvę matau tik kaip hormoniją visuose tarpusavio bendravimo aspektuose. Kai to nėra, kažko trūksta…. Ir to kažko ieškoma toliau…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.