Category: Civilizacija

0

Jay Levine: namai ir psichologinė benamystė

Visame pasaulyje žmonės jaučiasi nesaugūs, atsiskyrę vieni nuo kitų, susvetimėjimo jausmas tampa chroniškas. Tai yra ir globalios politikos pasekmė, kai žmonės tampa prekėmis, sako lietuvių kilmės klinikinis psichologas, psichoterapeutas iš JAV Jay Levine`as. Anot...

Share Button
0

David Byrne: technologijos – gerai, bet žmonių bendravimo tuoj neliks

Technologijų plėtra ir inovacijos per pastarąjį dešimtmetį ar panašiai prasiskverbė į kone visas įmanomas sritis. Einama link tokio pasaulio, kuriame žmogiškojo bendravimo būtų kuo mažiau. Ir ši tendencija – ne atsitiktinumas, tai – ypatybė,...

Share Button
1

Vienatvė

Vienatvę galime vertinti dviem aspektais: kaip egzistencinę vienatvę, kuri yra neišvengiama žmogiškosios patirties dalis, ir kaip vienišumą, sukeltą nutolimo nuo savęs ir savęs atmetimo, kuris išvis nėra vienatvė, greičiau neapibrėžtas ir trikdantis nerimas. Egzistencinė...

Share Button
0

Kaip gyvenimas mieste veikia vaikų psichiką?

Gyvenimas mieste gali turėti neigiamą poveikį protiniam mažų vaikų vystymuisi, teigia mokslininkai. Jie nustatė, kad didmiesčių vaikai turi beveik du kartus didesnę tikimybę patirti psichozės priepuolius, nei tie, kurie auga užmiestyje. Keli ankstesni tyrimai...

Share Button
27

Z kartos vaikų psichologiniai ypatumai

Konfliktas tarp kartų yra neišvengiamas. Sudėtinga suprasti žmogų, kuris vadovaujasi kitomis vertybėmis, pasižymi kitokiomis psichologinėmis savybėmis, elgiasi ir mąsto mums nesuprantamu būdu. Šiuolaikinė vaikų karta – Z karta, tai pirmoji vaikų karta, kuri auga...

Share Button
0

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių...

Share Button
Tyrimas: polinkį į emocinius sutrikimus lemia mamos rūpestingumo stoka vaikystėje 0

Tyrimas: polinkį į emocinius sutrikimus lemia mamos rūpestingumo stoka vaikystėje

Brangios mamytės, auginančios mažus vaikus, dėkite į šalį savo mobiliuosius telefonus ir atsiduokite motinystei! Kalifornijos universiteto mokslininkai ištyrė, kad fragmentiška ir chaotiška mažylių priežiūra gali sutrikdyti jų smegenų vystymąsi ir smarkiai paveikti emocinę sveikatą...

Share Button
0

Gyvenimas matricoje: tampame sau kenkiančiu produktu

Gyvenimas sparčiai keičiasi. Pildosi fantastų vizijos. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia virtualiame pasaulyje. Informacinės ir komunikacijų technologijos naudojamos darbe, pramogaujant, atsiskaitant už paslaugas. Mus stebi vis daugiau kamerų, o duomenys apie mus kaupiami globalių...

Share Button
2

Sąmokslo teorijos: kodėl jomis tiki žmonės?

Kepuraites iš fo­li­jos su­gal­vo­jo Ju­lian­as Huxley`is – bio­lo­gas, bū­simas pir­ma­sis UNESCO va­do­vas, ter­mi­no „trans­hu­ma­niz­mas“ au­to­rius ir Aldou­so Hux­ley`io, pa­ra­šiu­sio anti­uto­pi­ją „Pui­kus nau­jas pa­sau­lis“ vy­res­ny­sis bro­lis. 1927 me­tais Ju­li­an­as iš­spaus­di­no fan­tas­ti­nį ro­ma­ną, ku­rio pa­grin­di­nis he­ro­jus...

Share Button
0

S. Keturakis: mes nebeieškome informacijos – informacija ieško mūsų

Įpratus naudotis mobiliosiomis programėlėmis, tenka kovoti ne su lūkesčių neatitinkančia informacija, o su jos pertekliumi, tvirtina Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros profesorius Saulius Keturakis. Jo teigimu, kyla klausimas, ar vis dar...

Share Button
0

E. Durkheimas: kodėl kasdieniam gyvenimui stinga prasmės?

Pasak Durkheimo, tradicinės kultūros, kurioms būdingas menkas darbo pasidalijimas, pasižymi mechaniškuoju solidarumu. Kadangi dauguma visuomenės narių verčiasi panašia veikla, juos sieja vienoda patirtis ir bendri įsitikinimai. Šie bendri įsitikinimai turi represinę galią – bendruomenė...

Share Button
0

Kaip gerovė tampa naikinimu?

Atrodo viskas kaip ir gerai. Net labai gerai. Nėra nei bado, nei karo, nei maro. Ir graži, ir protinga. Ir mylima (taip sako). Ir mylinti (taip manau). Tai kur tuomet pakastas šuo, kad periodiškai...

Share Button
0

Psichologė: su kokiomis problemomis susiduria šiuolaikinis žmogus?

Intensyvus laikmečio tempas kelia vis daugiau reikalavimų kiekvienam iš mūsų, tad nenuostabu, kad kartais nebeatlaikome didelio spaudimo, išsenkame ir patiriame sveikatos sutrikimus. Natūralu, kad kai pavargstame, tampame dirglesni, jautriau reaguojame į visus neigiamus aplinkos...

Share Button
0

Jei išnyktų masinė kultūra, daug prarastume?

Masinė kultūra nėra antikultūra, ji turi teigiamų savybių, ir mes labai daug prarastume, jeigu staiga jos neliktų. Taip teigia humanitarinių mokslų daktaras kultūrologas doc. Viktoras Bartusevičius. Anot jo, masinė kultūra yra nedvasinga, bet sunkiai...

Share Button
0

Gebėjimai, kurių prireiks robotų amžiuje

Nors robotai dar negreit pakeis žmones, dėl spartėjančių technologijų darbo pobūdis sparčiai kinta. Apie 65% darbų, kuriuos žmonės dirbs per ateinančius dešimt metų, dar neegzistuoja, kaip teigiama JAV Darbo departamento ataskaitoje. Tuo tarpu praėjusių...

Share Button
1

Gyvenimas nykstančiame mieste: nelygybė, diskriminacija ir savos taisyklės

Pasaulyje yra daug negyvenamų arba nykstančių miestų. Miestai vaiduokliai it po karo, kuriuose mažėja ne tik investicijos, bet ir gyventojų skaičius, griūva pastatai ir nyksta miesto kontūrai. Kiekvienas jų turi savitą įdomią istoriją. Kai...

Share Button
0

KTU viešėsiantis garsus mokslininkas Timothis Mortonas: „Ekologinė katastrofa jau įvyko“

Šį penktadienį KTU „Santakos” slėnyje savo veiklą pristatys žymus filosofijos ir ekologijos knygų autorius, profesorius Timothis Mortonas. Kartu su išradėja Jae Rhim Lee ir architektais Johnu Palmesino ir Ann-Sofi Rönnskog, jis užbaigs Kauno technologijos...

Share Button
0

Nerimas: modernaus gyvenimo pasekmė?

  Praėjusiame amžiuje žinomas psichologas Willimas Jamesas pastebėjo, kad modernumas mus izoliavo nuo mirtinų pavojų taip puikiai, kad “civilizuotame pasaulyje daugumai žmonių visai įmanoma pragyventi nuo lopšio iki pat grabo lentos, nepatyrus stipresnio baimės...

Share Button
1

Civilizacija: 10 revoliucijų, padariusių mus žmonėmis

Prieš porą milijonų metų buvome tiesiog vidutiniai primatai – o tada mums kilo revoliucinės idėjos ir žmonių evoliucija pasileido galvotrūkčiais. Kas mus daro žmonėmis? Mažiausiai prieš 7 milijonus metų mūsų protėviai atsiskyrė nuo artimiausių...

Share Button
4

Apie tikrąją aristokratiją

Pirmiausia mes esame tokie, kokius mus padaro supantis pasaulis, ir pagrindiniai mūsų dvasios bruožai formuojasi veikiami išorinių įspūdžių. Tai visai natūralu, nes gyventi – tai palaikyti ryšius su pasauliu. Į mus atgręžtas pasaulio veidas...

Share Button
0

Masių sukilimas arba hiperdemokratija

Visuomenė dažnai skirstoma į masę bei išrinktuosius, kurių – mažuma. Tačiau, jei pažvelgtume giliau, čia kalba visai ne apie jos suskirstymą į socialines klases, o tik apie du žmonių tipus, ir tai neturi nieko...

Share Button
0

Ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio veidą

Nepriklausomybės lietuvių ir jų tėvų kartas šiandien jungia bent jau „The Beatles“ ar „Led Zeppelin“. Vis dėlto ateina karta, kuri bus labiausiai atitrūkusi nuo kitų, ir ji žada pakeisti pasaulio ekonomikos veidą. Apie ryškius...

Share Button
0

Apie žmonijos pažangą

Visą pastarąjį šimtmetį manyta, kad visas problemas gali išspręsti materialinė pažanga. Štai, pavyzdžiui, skurdas yra reali problema. Tačiau ne iškart supratome, kad vien įveikęs skurdą žmogus vidinės ramybės dar nepasieks …  Daugelis žmonių samprotauja...

Share Button
0

Rytai-Vakarai: budistinė psichologija

Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo...

Share Button
0

Progresas

Pietų Amerikos tyrinėtojas keliavo Amazonės džiunglėmis. Ieškojo naftos telkinių ir labai skubėjo. Vietiniai gyventojai, kuriuos keliautojas buvo pasamdęs nešikais, pirmąsias dvi kelionės dienas taikstėsi su nervingu baltaodžio skubotumu. Tačiau trečios dienos rytą jie sustojo...

Share Button