Category: Religija

3

„Harė Krišna“ patirtis. Savigrauža ir baimė palikti sektą (V dalis)

Nesu kovotojas su sektomis, bet negaliu pasakyti, švelniai tarianti, kad jas mėgstu. Analizuoju bei gilinuosi, kad pačiam ir kitiems, taptų suprantamiau, kas tai per reiškinys. Tie, kas skaito mano straipsnius, spėju, jog greičiausiai kažkur...

Share Button
3

„Harė Krišna“ sekta. Neįtikėtinas bendruomenės triumfas [IV dalis]

Žinau, kad religinės mažumos visuomet ir visur kelia daugumos nepasitikėjimą bei priešiškumą, nes kitaip atrodo, kalba, rengiasi ir meldžiasi. Aš nesu prieš kitoniškumą, tačiau kai žmogus išnaudojamas ir patenka į totalitarinį[1] režimą, užvaldoma žmogaus...

Share Button
0

Ar krikščioniui reikalingas psichologas?

Atrodytų, lyg savaime suprantama, kad ir krikščioniui gali reikėti psichologo. Tačiau krikščioniškoji teologija tikinčiajam suteikia galimybę įvairias patiriamas būsenas vertinti nebūtinai kaip sutrikimą, bet veikiau kaip progą vienytis su Kristaus kančia – kaip dvasinio...

Share Button
9

Kaip aš patekau į egzotišką Krišnos kultą ir kodėl jame pasilikau?

Lietuvoje vis daugėja kritiškų straipsnių apie religijas, dvasinius mokymus ir „sektas“. Tačiau dažniausiai rašo žmonės, kurie asmeniškai tik truputį prisilietė prie minėtų reiškinių. Jeigu buvo susiję ilgiau, tuomet nuolat jausdavo, kad papuolė ne ten,...

Share Button
0

Dvasinis palydėtojas ar psichologas? Kokios pagalbos tikėtis?

Nors daugelis žmonių drąsiau kreipiasi pas psichologą, bet dvasinės konsultacijos dar tik įgauna pagreitį Lietuvoje. Visgi kaip sudera psichologija ir dvasinis palydėjimas? Kodėl galime kreiptis ne tik į psichologą, bet ir dvasinį palydėtoją? Kuo...

Share Button
11

„Harė Krišna“ sekta. Dėl kokių priežasčių žmogus patenka į sektą? (1 dalis)

Straipsnių ciklo epicentras – „Harė Krišna“ – „Iskcon“ (Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija) bendrijos gyvenimas. Nekalbėsime apie kitas „Harė Krišna“ bendruomenių atšakas, nors principai yra panašūs. Iš anksto noriu pabrėžti, jog žodžiu „sekta“ nesistengiama be...

Share Button
4

Apie Krišnos kultą: sveiki atvykę į savo naująjį gyvenimą!

Šį straipsnį parašė Willemas Vandenbergas (ex-Varnadi das), kuris prie ISKCON (Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos) prisijungė 1990 m. Amsterdame. Jis dirbo Švedijoje, vienoje didžiausių pasaulyje Indijos (vedinių) filosofinių ir religinių knygų leidykloje „Bhaktivedanta Book Trust“,...

Share Button
24

KODĖL AŠ ATSUKAU NUGARĄ EGZOTINIAM KULTUI?

Asmeninė patirtis, sukaupta ir perduota informacija, užrašyta šiame straipsnyje gali būti įvardijama kaip esė. Susikaupė rinkinys informacijos, kurią nutariau parašyti. Šio teksto tikslas aiškiai įsivardinti ir apibrėžti sau kodėl aš atsuku nugarą šiai religinei...

Share Button
0

Religingas žmogus savaime nėra geresnis už netikintį, bet gyventi jam gali būti ramiau

Kas dedasi žmogaus galvoje, kai jis ieško gyvenimo prasmės? O kai susiduria su sunkumais, kai patiria netektį? Ar tokiais atvejais jam padeda tikėjimas aukštesnės jėgos egzistavimu? Atsakymų į šiuos ir panašius klausimus ieško pasaulyje...

Share Button
0

Homoseksualumas katalikų bažnyčios požiūriu

Žvelgiant į šiandienos laikus, moralinis potraukio tai pačiai lyčiai vertinimas pateikiamas dviejuose Katalikų Bažnyčios dokumentuose, paskelbtuose 1975 ir 1978 metais. 1975-ųjų Deklaracijoje dėl kai kurių seksualinės etikos klausimų Persona humana („Žmogaus asmuo“) kalbama, jog...

Share Button
0

Ką sako šiuolaikinis psichologijos mokslas apie buvimą krikščioniu?

Tyrimai, atlikti JAV 2012–2013 m., atskleidė, kad 91 procentas apklaustų gyventojų tiki Dievu ar universalia dvasia, 58 proc. meldžiasi kasdien, 21 proc. – kartą per savaitę ar mėnesį. Trečdalis apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje...

Share Button
0

Laiko iliuzija ir kelias į laisvę

Šio straipsnio atsiradimą lėmė Anastasijos Novyh knygos. Tai nėra mokslinis darbas, šio teksto tikslas padėti ieškantiems naujų savęs pažinimo ir savipagalbos kelių. Jei su humoru – visi nauji žmogaus vystymosi keliai prasideda nuo “Šiuo metu...

Share Button
0

Istorija apie penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis

Iliustracija: Nathan Dumlao / Unsplash Turbūt daugelis yra skaitę ar girdėję Naujojo Testameno istoriją, kai Jėzus pamaitina penkių tūkstančių asmenų minią penkiais kepaliukais duonos bei 2 žuvimis, kuri aprašoma visose keturiose Evangelijose su nedideliais...

Share Button
0

Socialiniai saitai – pagrindinė futbolo sirgalių agresijos priežastis

Iliustracija: rawpixel.com Oksfordo universiteto mokslininkai tyrė 465 brazilų futbolo sirgalius ir išsiaiškino, jog radikaliai nusiteikę fanai nėra agresyvūs kitose savo gyvenimo srityse. Platesnė rezultatų apžvalga pristatoma žurnale Evolution & Human Behaviour. Apklausoje specialistai tyrė...

Share Button
0

Religija ir ilgesnis gyvenimas

Psichologai iš Ohajo universiteto ištyrė daugiau nei tūkstančio amerikiečių nekrologus ir pastebėjo, kad priskyrę save vienai ar kitai religijai žmonės gyveno vidutiniškai keturiais metai ilgiau nei kiti. Tyrimas paskelbtas žurnale Social Psychological and Personality...

Share Button
0

Neįtikėtina idėja – su religija konkuruojantis startuolis

Iliustracija: Steve Halama / Unsplash Kompanija pagal užsakymą fiziniams asmenims ir organizacijoms (kol kas) nemokamai kuria ritualus, o tarp jos klientų yra Microsoft. Žmogui natūraliai jaučia ritualinių veiksmų poreikį – vykdomų pagal sukurtas taisykles...

Share Button
0

Religija ir filosofija

Artėjant Makso Vėberio gimtadieniui (1864.04.21) prisiminiau lentynoje rymantį ir dulkes renkantį jo veikalą „Religijos sociologija“ (2000) , kurį kažkada sau pasižadėjau susisteminti ir pateikti glaustame tekste, bent pagrindines mintis. Gal ir ne tik sau,...

Share Button
1

Dvasinė revoliucija

Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti pasaulį nuo visiško moralinio žlugimo, yra dvasinė revoliucija … iš tikrųjų paradoksalu: šiuolaikinis žmogus turėtų žinoti labai daug, o vis tiek beveik nieko nežino. Keisčiausia, kad kitų laikų žmonės, žinoję...

Share Button
0

Mitologas: senovėje žmonės daugiau mąstė ir buvo protingesni

Busti ir bausti yra tas pats veiksmažodis, tik mums per daugybę metų išsiskyrė reikšmė, mes bausmę suprantame kaip viena, o budimą – kaip visiškai kita, sako mitologas Dainius Razauskas. „Nusikaltęs žmogus kliedi, nesupranta, yra pasiklydęs, miega, sapnuoja....

Share Button
0

Tyrimas: kaip dažnai Lietuvos gyventojai dalyvauja religinėse apeigose?

Religijos vietą ir svarbą žmonijos istorijoje yra sunku pervertinti. Nors kai kuriuose pasaulio kraštuose visuomenių požiūris į religiją yra vis labiau veikiamas sekuliarizacijos, kitur religijos vaidmuo šiuo metu tik stiprėja ir vis daugiau žmonių...

Share Button
23

Vedų guru mušamą vyro moterį moko, kad reikia atidirbti karmą

Klausimas: Skaitydama psichologės Ramunės Murauskienės tekstą, kuriuo ji dalinasi su skaitytojais savo facebook paskyroje, likau sutrikusi. Norėčiau iškelti šį klausimą visuomenės diskusijai. Tekstu, kuriame vedų guru, moko pervargusią, nesulaukiančią pagalbos namuose, mušamą vyro moterį,...

Share Button
0

Kas nulemia žmogaus religingumą?

Kur gimsta tikėjimas Dievu – širdyje ar galvoje? Kitaip tariant, ar žmogaus religingumą nulemia intuicija, ar protas? Išanalizavusi neseniai atliktų tyrimų rezultatus, mokslo naujienų portalo livescience.com apžvalgininkė Laura Geggel savo straipsnyje teigia, kad tai...

Share Button
9

Elijus Kebleris: Kodėl psichologai ir psichiatrai ne visada pajėgūs padėti žmonėms?

Neseniai mačiau, kaip vienoje televizijos laidoje visiems gerai žinomas aktorius pasakojo, kad jis jau niekada negalės vartoti alkoholio. Mat turi rimtų problemų su sveikata ir net buvo nualpęs scenoje, paskui ilgai gydėsi ligoninėje, ir...

Share Button
0

Kuo naudinga maldos praktika?

Kodėl užmerktos akys ir grojančios rankos svarbios po dvidešimt metų? Pirmą kartą sąmoningai kreipiausi į Dievą būdama maždaug dvylikos metų. Atsimenu, buvo gruodžio popietė. Prietemoje stovėjau už aktų salės durų, rankos drėgnos iš jaudulio,...

Share Button
0

Mokslininkai nustatė smegenų traumas, didinančias polinkį į religinį fundamentalizmą

Neurofiziologai rado didžiųjų galvos smegenų žievės sritį, kurios pažeidimas padidina tikimybę, kad asmuo nukryps į religinį fundamentalizmą. Žmonių polinkis į religinę ar ateistinę pasaulėžiūrą seniai traukia tyrėjų dėmesį. Jie stengiasi rasti šių skirtumų ištakas...

Share Button