Centas

2

Ėjo kartą keliu vaikinukas. Žiūri – centas guli. „Ką gi, – galvoja sau, – ir centas juk pinigai!“. Pakėlė ir įsidėjo į piniginę. Eina sau toliau. Mąsto: „O ką veikčiau jei rasčiau šimtą litų? Nupirkčiau ką nors dovanų tėvui su motina!“. Tik pagalvojo, jaučia, kad kažkas kišenėje suspurdėjo, piniginė lyg tapo storesnė. Žiūri, o gi tikrai – šimtas litų dešimtinėmis! „Čia tai bent, – nusistebėjo vaikinukas, – buvo centas, o dabar ten šimtas litų! O ką veikčiau, jei rasčiau tūkstantį litų? Nusipirkčiau karvę ir vaišinčiau tėvus pienu!“. Žiūri, o piniginėj jau ir tūkstantis litų! „Stebuklai! – džiūgauja laimingasis. – O kas, jei dešimt tūkstančių surasčiau? Nusipirkčiau namą, vesčiau žmoną ir įsikurčiau kart su tėvukais!“. Staigiai išpampo piniginė – ir tikrai: dešimt tūkstančių pūpso! Ir čia jis vėl susimąstė: „Gal neimt tėvo ir motinos į naują namą? O jei jie žmonai nepatiks? Tegu sename name gyvena. Ir su karve vieni vargai, geriau ožką pirksiu. Dovanų daug nepirksiu ir taip išlaidos didelės…“. Staiga jaučia – piniginė tapo lengvut lengvutėlė. Išsigando, atidaro – o ten, viso labo tik vienas centas, centelis…

Didi energija gimsta tik didžiam tikslui.

 

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. O kodėl baisi vertybė yra po santuokos gyventi kartu su tėvais? Čia gi išvien aukojimasis ir papildomos problemos. Jau geriau jis būtų planavęs tėvams atskirą namą pastatyti :D

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here