Elderly Man Flexing His Biceps --- Image by © Anna Peisl/Corbis

Kokią įtaką ligoms atsirasti turi mūsų charakteris, temperamentas, pagaliau emocijos? Į klausimą atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro, Onkopsichologijos ir komunikacijos centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.

Toks klausimas nuo seno rūpėjo žmonėms, mokslininkai taip pat nuolat daro klinikinius tyrimus, bandydami atsakyti į klausimą, ar žmogaus asmenybė, charakteris nulemia susirgimą somatinėmis ligomis, jei taip – kokiomis. Tačiau iki šiol yra daugiau klausimų negu atsakymų.

Asmenybės tipai

Viena labiausiai paplitusių teorijų, paaiškinančių žmogaus būdo ir jo patiriamų susirgimų ryšį, yra apie asmenybės tipus. Pvz., A tipo asmenybės yra labiau linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jos daugiau patiria insultų ir infarktų. A tipo asmenybės yra apibūdinamos kaip energingos, veržlios, užsispyrusios, įsitempusios, agresyvios, linkusios konkuruoti, labai atsidavusios darbui ir patiriančios daugiau pykčio.

B tipo asmenybės yra priešingybės A tipui: ramesnės, lėtesnės, atsipalaidavusios, linkusios į bendradarbiavimą, mokančios kontroliuoti savo emocijas. Jos yra „sveikiausios“ iš visų aprašomų asmenybės tipų ir mažiausiai linkusios sirgti.

C tipo asmenybės siejamos su rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Šiam asmenybės tipui būdingas nuolankumas, užsidarymas savyje, emocijų slopinimas, nerimastingumas, bejėgiškumo jausmas, ypač stresinėse situacijose.

Marija Turlinskienė. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

D tipo asmenybė, kuri apibūdinama kaip linkusi į stresą (distressed personality), pasižymi dviem ryškiais bruožais: negatyviu emocionalumu (negative affectivity) ir socialiniu slopinimu (social inhibition). Tai reiškia, kad D tipo asmenybė patiria stiprias negatyvias emocijas: pyktį, baimę, priešiškumą, susierzinimą, bet nerodo šitų stiprių emocijų, kad išlaikytų gerus santykius su kitais. D tipo asmenybė labiausiai linkusi į savigraužą, pasižymi žemu savęs vertinimu ir pesimistiškumu, turi riziką sirgti depresija ir širdies ligomis.

Tačiau tai yra tik viena iš teorijų, kuri, beje, buvo ne kartą paneigta plačiau tiriant žmogaus charakterio ir ligų sąsajas. Vis daugiau kalbama, kad ne tiek asmenybės tipas, kiek gyvenimo būdas, elgesys (pvz., rizikingas) yra labiau susijęs su sveikata.

Taip pat akcentuojama, kad asmenybės tipas labiau nulemia ligos eigą, sveikimą, atsigavimą po ligos negu riziką sirgti tam tikromis ligomis. Iš tikrųjų, užsidaręs savyje, vengiantis bendrauti, pasidavęs bejėgiškumui žmogus gydymosi metu kenčia labiau ir sulaukia mažiau pagalbos tiek iš medikų, tiek iš savo šeimos narių, o tai pailgina bei apsunkina gydymosi ir sveikimo procesą. O besidomintis savo sveikata, ryžtingai nusiteikęs sveikti, užsispyręs pacientas (kad ir įkyrus bei varginantis bendraujant) vis dėlto turi daugiau šansų greičiau pasveikti ir atsigauti po ligos.

Apie neurotiškumą

[Šaltinis: Hill PL, Jackson JJ, Weston SJ. Personality Traits Predict the Onset of Disease. Social Psychological and Personality Science. 2014]

Vieno paskutiniųjų įdomesnių tyrimų metu nustatyta, kad labiausiai su tendencija susirgti tam tikra liga yra susijęs neurotiškumas. Mokslininkės Sara Weston ir Patricia Hill ištyrė 7000 vyresnio amžiaus (vidurkis 68 metai) amerikiečių, kurie per pastaruosius porą metų lankėsi pas gydytojus. Buvo ištirtas jų asmenybės tipas pagal „Big Five“ skalę (ekstraversija, sąmoningumas, neurotiškumas, sutariamumas ir atvirumas patirčiai) ir įvertintos somatinės diagnozės, dėl kurių pacientai kreipėsi į gydytojus.

Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstraversija, atvirumas, sutariamumas buvo susiję su geresniais sveikatos rodikliais, o sąmoningumas vertinamas kaip pagrindinis apsauginis faktorius nuo ligų. Tuo tarpu neurotiškumas buvo vienas ryškiausių faktorių, nulemiančių susirgimus. Taigi neurotiškumu pasižyminčių pacientų tikimybė turėti aukštą kraujospūdį padidėdavo 29 proc., tikimybė susirgti širdies ligomis – 37 proc., artritu – 25 proc., cukriniu diabetu – 20 proc.

Mokslininkės tai sieja su prielaida, kad neurotiškumas skatina streso hormono kortizolio, kuris slopina imuninę sistemą, išsiskyrimą, neigiamai veikia žmogaus savijautą bei elgesį. Be to, žmonės, kurie yra neurotiškesni, patiria didesnę nuotaikų kaitą, yra labiau susirūpinę, jaudinasi, dažniau serga depresija ir bendrai yra jautresni ligoms.

Pagal tyrimo rezultatus, sąmoningumas sumažina insulto tikimybę 37 proc., o atvirumas patirčiai – 31 proc.; taip pat sąmoningumas sumažina širdies ligos tikimybę 17 proc., o aukšto kraujospūdžio – 29 proc. Tai aiškinama tuo, kad sąmoningesni žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, adekvačiau reaguoja į savijautos pokyčius ir simptomus, taip pat yra linkę sėkmingai bendradarbiauti su medikais.

Parengė vlmedicina.lt
Iliustracijos: © Anna Peisl/Corbis, Marija Turlinskienė. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.