Dėl pagalbos užtikrinimo smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims

0

2011 m. Lietuvai priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau – Įstatymas), žengtas istorinis žingsnis užtikrinant smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje  patiriančių asmenų (kurių 96-98 proc. yra moterys) žmogaus teises. Valstybė prisiėmė atsakomybę vienodai teikti apsaugą nuo smurto tiek viešojoje, tiek ir privačioje sferoje.

moterisVadovaujantis Įstatymo nuostatomis, 2012 m. moterų nevyriausybinių organizacijų pagrindu Lietuvoje buvo sukurtas Specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklas, nuo tada 16  centrų teikia valstybės garantuojamą specializuotą kompleksinę pagalbą visoje šalyje. Tačiau turime pastebėti, jog 2012 m. pradėtas vieningos SPC tarnybos kūrimas toliau nevyksta, iki šiol nepaskelbtas Koordinuojančio centro konkursas, nors jo steigimą numato Įstatymas. Prasidėjus 2014 m. IV ketvirčiui taip pat nepaskelbtas ir naujo periodo (2015 – 2018 m.) nevyriausybinių organizacijų konkursas Specializuotos pagalbos centrų funkcijoms vykdyti.

Priėmus Įstatymą, ėmė aiškėti tikrieji smurto artimoje aplinkoje mastai. 2012 m. dėl smurto artimoje aplinkoje į policiją buvo kreiptasi 18 268 kartus,  2013 m. – 21 615, o per III 2014 m. ketvirčius jau užregistruota daugiau nei 18 000 kreipimųsi. Tai leidžia daryti prielaidą, jog valstybės garantuojama specializuota pagalba yra aktuali itin dideliam asmenų skaičiui.

Šiandieną pilietinės organizacijos yra sunerimusios dėl stringančio Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo koordinavimo, kuris pavestas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Dėl šios priežasties NVO Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės 2014 m. spalio 6 d. išplatino kreipimąsi į valstybės vadovus (https://www.facebook.com/Vilniaus.Moteru.namai?fref=ts) , kurį pasirašė 14 pilietinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių gynimo srityje.  Tenka pripažinti, jog šiuo metu neaiškiai valdomi procesai, susiję tiek su tarpžinybiniu koordinavimu, tiek su valstybės garantuojamos specializuotos kompleksinės pagalbos užtikrinimu smurtą ir prievartą patyrusiems asmenims. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priėmė sprendimą stabdyti Valstybinės smurto prieš moteris mažinimo strategijos įgyvendinimą 2014 – 2015 metais, nors tai yra  vienintelis programinis dokumentas, kurį įgyvendindama Lietuva, vykdo ir savo tarptautinius įsipareigojimus moterų žmogaus teisių gynimo srityje. Šiuos įsipareigojimus Lietuva dar kartą patvirtino 2013 m. birželio 7 d., pasirašydama Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija).

Atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus, specializuotos pagalbos centrai turi būti stiprinami siekiant, jog valstybės garantuojama pagalba būtų lengvai prieinama visiems nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau pagal šiuo metu susidariusią situaciją, sudaroma prielaida, jog nukentėję asmenys gali būti palikti likimo valiai, nors valstybė teoriškai ir garantuoja pagalbą. Jei situacija iš emės nepasikeis, kyla pavojus, jog atžanga piliečių visuomenės vaidmens traktavime, kompetencijos stoka, politinės valios nebuvimas vykdant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, priartins Lietuvą greičiau prie Rytų kaimyno, nei prie demokratijos principais besivadovaujančių Europos šalių.

Daugiau informacijos:
Asociacija Vilniaus Moterų namai
Lilija Henrika  Vasiliauskienė (tel.8 615 54810;  el.paštas vmotnam@vmotnam.lt)

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here