10 proc laimingesnis VIRSELIS priekis jpgDanas Harrisas „10 % laimingesnis“ (2016)
Išleido: forSmart
Vertė: Martyna Bražiūnaitė

Danas Harrisas yra žinomas TV veidas, „ABC  News“  ir kitų laidų vedėjas. Autobiografiniame pasakojime „10 % laimingesnis“ jis aprašo savo dvasinį nuopolį ir išgijimą. Šioje viešoje išpažintyje skaitytojams palaipsniui atsiveria svaiginančiai sėkminga jauno žurnalisto iš provincijos karjera, žiauri žiniasklaidos pasaulio užkulisiuose tvyranti konkurencija, sunkus darbas ir beprotiška įtampa. To pasekmės liūdnos, dvasinė tuštuma, narkotikai bei netikėtai  užplūstančios panikos atakos. 

Netikėtai D. Harrisas atranda būdą problemoms suvaldyti. „Clonazepamą“ pakeičia meditacija, užgimęs naujas sąmoningumas neutralizuoja įkyrias mintis ir nuolat viduje siautėjusią desperaciją, nuodijusią gyvenimą viskuo nepatenkinto balso galvoje pavidalu.

Tyrimai ginčija įprastą nuomonę, kad gimdami atsinešame nustatytą laimės, stiprybės ir gerumo rinkinį. Dauguma žmonių kenčia nuo iliuzijos, kad turės visuomet taikstytis su savo tamsiąja asmenybės puse – kad yra „karštakošiai“, „drovūs“ arba „liūdni“ – ir kad tai pastovios, nekintamos savybės. Tačiau nauji duomenys rodo, kad dauguma labiausiai vertinamų žmogiškų bruožų iš tiesų yra įgūdžiai, kuriuos galima ištobulinti taip pat kaip kūną sporto salėje.

Ar karjera ir laimė suderinamos? Šiandien keliame sau ypač aukštus reikalavimus, tačiau neretai stokojame sąmoningo santykio su realybe. Pasiekti harmoniją įmanoma, tereikia truputį pakeisti požiūrį. Išmokę numaldyti lyginantį, teisiantį ir vertinantį protą, galime būti laimingi, kurti prasmingesnius ryšius ir neprarasti iškovotų profesinių aukštumų.

Toliau pateikiame Dano Harriso knygos „10 % laimingesnis“ susistemintas gyvenimo patirties gaires, kuras jis kažkada susirašė tam, kad nuolat jas prisimintų ir pratintų  save prie akivaizdžių, bet dažnai pamirštamų tiesų. Šį priesaikų sąrašą autorius pavadino „Kario keliu“ ir laiko jį savotišku verslo pasaulio samurajų kodekso atitikmeniu:

1. Nebūk menkysta. Žinoma, neretai sekasi ir tiems, kurie retkarčiais būna bjaurūs. Per savo karjerą sutikau daug tokių žmonių, tačiau jie niekuomet neatrodė iš tikrųjų laimingi. Kartais manoma, kad siekiant sėkmės konkurencingoje aplinkoje atjauta toli gražu nereikalinga. Vis dėlto, iš patirties galiu pasakyti, kad gyvenant be jos mano proto aiškumas ir efektyvumas kaip tik sumenko, o tai privedė prie skubotų sprendimų. Josepho mintis apie teigiamą ciklą: daugiau metta, geresni sprendimai, daugiau laimės ir t. t., yra teisinga. Be to, atjauta teikia ir praktinės naudos, nes per ją randi sau sąjungininkų. O paskutinis, bet tikrai ne menkiausias privalumas: pradedi jausti kur kas daugiau pasitenkinimo gyvenimu.

2. Ir / bet… kai reikia, praktikuok dzenbudizmą tyliai. Būk malonus, bet ne liurbis. Nors šiek tiek išsilaisvinau iš egoizmo, vis vien turėjau dirbti sudėtingoje profesinėje aplinkoje. Kartais tenka agresyviai varžytis, ginti savo tiesą ar net su kuo nors apsižodžiuoti. Išlikti ramiam ir nepriimti visko per daug asmeniškai nėra lengva, bet įmanoma.

3. Medituok. Meditacija yra milžiniška galia, dėl kurios lengviau vykdyti kitus priesakus. Ši praktika teikia neišmatuojamos naudos – nuo geresnės sveikatos iki didesnio susikaupimo ir gilesnio ramybės jausmo – bet svarbiausia yra gebėjimas atsiliepti į savo impulsus ir potraukius, o ne reaguoti į juos. Veikti mus skatina troškimas arba neapykanta. Medituodami nenusileidžiame šiems giliai įsišaknijusiems įpročiams, tik nekritiškai stebime mintyse iškylančius objektus. Nuolat kartodamas šį pratimą daug laimėjau ir kasdieniame gyvenime – jis padėjo man, bent jau dešimt kartų iš šimto, sutramdyti ego Reigano fraze „Tik nepradėk iš naujo“.

4. Saugumo kaina yra nesaugumas – tol, kol tai teikia prasmę. Sąmoningumas suteikia puikų įrankį pelams nuo grūdų atskirti, suvokti, kada verta nerimauti, o kada tai beprasmiška. „Nesaugumas“ turi teigiamų aspektų – tai budrumas, darbštumas, drąsa rizikuoti. Troškimai ir perfekcionizmas – galingos jėgos, kai tinkamai jomis naudojiesi. Net ir dažnai kritikuojamas „lyginantis protas“ gali būti naudingas. Lygindamasis su Josephu, Marku ir Sharon, tapau laimingesnis. Lygindamasis su Bianca, tapau geresnis. Lygindamasis su Billu Weiru, Davidu Muiru, Chris Cuomo, Davidu Wrightu ir kitais, tapau stipresnis. Mano požiūriu, budistai nepakankamai įvertino konstruktyvios kančios naudą. Vienoje iš dharmos kalbų Josephas pacitavo vienuolį, pasakiusį maždaug taip: „Nėra prasmės jaustis nelaimingam nei dėl dalykų, kurių negali pakeisti, nei dėl tų, kuriuos gali.“ Tačiau man atrodo, kad toks požiūris ignoruoja neapibrėžtas situacijas, kuriose šiek tiek pasielvartauti net apsimoka.

5. Ramybė netrukdo kūrybiškumui. Tai, kad tapau laimingesnis, nepanardino manęs į transą, nors daugelis to bijojo. Šio mito ištakos siekia žilą senovę – jau Aristotelis sakė: „Pasiekę aukštumų filosofi joje, poezijoje, mene ir politikoje yra melancholikai.“ Pastebėjau, kad užuot pavertęs mane problemų neturinčiu nuoboda sąmoningumas padėjo man, vieno žymaus dvasinio vedlio žodžiais tariant, „suprasti savo neurozes“. Vienas įdomiausių atradimų per visą kelionę buvo tas, kad motyvuoti save veiklai galiu ir be vidinių demonų, kuriuos tramdyti kur kas maloniau, nei jiems nuolaidžiauti. Jonas Kabat-Zinnas turėjo hipotezę, kad mokslas kada nors faktais įrodys, kaip dėl sąmoningumo žmonės tampa kūrybingesni, nes tai padeda atsikratyti rutininio minčių srauto ir neprasmingų prielaidų taip atveriant erdvę kitokioms mintims. Pavyzdžiui, atsiskyrimo metu į mane tiesiog plūdo idėjos – prirašiau jų pilnas užrašų knygutes, keverzojau net ant mažų popieriaus lapelių laisvu nuo meditacijos laiku. Taigi, ką gali žinoti – galbūt Van Gogas būtų buvęs dar puikesnis tapytojas, jei nebūtų buvęs toks nelaimingas, kad net nusipjovė ausį.

6. Neįsitempk. Sunku atidaryti skardinę, kai visi rankos raumenys įsitempę. Šiek tiek atsipalaidavęs sugebėjau pasiekti geresnių rezultatų „GMA“ filmavimo aikštelėje, asmeniniuose santykiuose ir rašydamas scenarijus. Pradėjau įžvelgti tikslingų pauzių ir prisijaukinto neapibrėžtumo teikiamą naudą. Įspėju, kad tai ne visuomet pasiteisindavo, bet vis viena šis būdas geresnis už tą, kai tikslo sieki bet kokiomis priemonėmis.

7. Kad išvengtum pažeminimo, būk kuklus. Mes visi esame savo gyvenimo didvyriai. Tačiau mažiau galvojant apie tai, koks aš išskirtinis, gyventi tapo kur kas paprasčiau. Neužsispiriant ir neleidžiant savo ego užimti gynybinių pozicijų ir eikvoti jėgų įnirtingai, dažnai nelogiškai kovai, keblias situacijas galima išspręsti kur kas greičiau. Kuklume radau paguodą, atsvarą pažeminimams. Tai aplaužė ragus lyginančiam protui. Žinoma, rasti balansą nelengva – kad nenueitum per toli ir netaptum silpnu varžovu. (Žr. antrą priesaką, kaip tyliai praktikuoti dzenbudizmą.)

8. Nepersistenk pliekdamas save. Dėl savo „saugumo kainos“ nuostatos ilgai maniau, kad vienintelis kelias į sėkmę yra griežta savikritika. Tačiau tyrinėjimai rodo, kad protingiau būti reikliam, bet švelniam“. Atlaidumo sau išmokę žmonės dažniau meta rūkyti ir ryžtingiau laikosi dietos. Jie sugeba greičiau atsigauti po klaidų. Visi sėkmingi žmonės klysta. Tačiau susikūrę vidinę saugią aplinką, kurioje atleidžiate sau klaidas ir atvirai žiūrite į savo ydas, tampate kur kas tvirtesni.

9. Neprisirišk prie rezultatų. Neprisiriškite prie rezultatų ir būkite atlaidūs sau – tapsite tokie lankstūs ir neįveikiami, kad niekas jums neprilygs. Stenkitės iš visų jėgų, siekite pergalės, tačiau
nepalūžkit, jei dalykai nesiklostys taip, kaip norite. Esu tikras, kad būtent tai norėjo pasakyti T. S. Eliotas savo eilute „Išmokyk rūpintis ir nesirūpint“.

10. Galvok apie tai, kas svarbiausia. Mėgindamas suprasti, kaip įmanomas balansas tarp ambicijų ir dvasinės ramybės suvokiau, kad tokiais atvejais naudinga būtų mantra: „Kas svarbiausia?“ Iš pradžių tai gali pasirodyti kiek abstraktu, bet išties tai gana praktiškas metodas padedantis nusistatyti prioritetus. Apėmus nerimui dėl ateities išmokau savęs paklaust: ko iš tiesų noriu aš? Nors įvairūs dalykai mus stipriai vilioja, bet juk ne visi jie mums išties reikalingi, kartais nėra visai jokios realios prasmės tiek daug plėšytis ir patirti bereikalingų kančių.

loading...