Daningo-Kriūgerio efektas: kai nevargina protingos abejonės
5 (2)

man-869215_640

Kodėl kai kurie žmonės, iš prigimties nepasižymintys humoro jausmu, mėgsta pasakoti anekdotus? Kodėl neturintieji klausos veržiasi dainuoti didelėms auditorijoms? Kodėl viršininkams, kurie neblizga vadovavimo talentu, taip patinka kviesti ant kilimo sau pavaldžius specialistus ir juos kritikuoti? Kodėl į valdžią per rinkimus veržiasi tiek daug neišmanančiųjų politikos? Kitaip tariant: kodėl nekompetentingi žmonės nepastebi, kad jie – nekompetentingi? Tai paaiškina vadinamasis Daningo-Kriūgerio (Dunning-Kruger) efektas.

Jeigu jūs mėgstate lošti su draugais pokerį ir dažnai liekate nugalėtoju, ilgainiui jums gali kilti mintis, kad nesunkiai laimėtumėte ir rimtesnį turnyrą. Vieną dieną jūs užsiregistruojate varžyboms internete, sumokate mokestį ir… gėdingai pralaimite jau pirmajame raunde. Kurį laiką nė neabejojęs, jog tapote pokerio meistru, staiga suprantate, jog iš tiesų tebesate mėgėjas. Skaudu, bet tenka pripažinti ir… tobulinti savo įgūdžius toliau. Taip yra ne tik jums. Taip nutinka bet kuriam žmogui bet kurioje veiklos srityje: meno, mokslo, komercijos, vadybos ir t. t.

Tačiau toli gražu ne visi žmonės gali pripažinti, kad jiems trūksta įgūdžių ir talento. Toli gražu ne visi išdrįsta palyginti savo pajėgumus su aukštesnio rango meistrų gebėjimais (kur kas paprasčiau jausti savo pranašumą bendraujant su naujokais…). Dar daugiau: atsisakymas pripažinti savo nekompetenciją gali būti padiktuotas ne drąsos trūkumo, bet elementaraus nesuvokimo, jog esi nekompetentingas.

Ar pastebėjote, kad gamtos mokslų profesoriai interneto forumuose neaptarinėja globalinio atšilimo problemų, o medicinos mokslų daktarai – ligų gydymo? Užtat nespecialistai šiais klausimais aršiai gina savo pozicijas, mirtinai įsitikinę, jog žino geriausiai.

Šis reiškinys yra neatsiejama žmogaus prigimties dalis. Mokslininkai ją pavadino „Daningo-Kriūgerio efektu”. Kuo žmogus mažiau žino ir geba, tuo jis labiau įsitikinęs, jog žino ir geba… Beje, JAV ekonomistas, Oksfordo profesorius Robinas Hensonas (Robin Hanson) pastebėjo, kad Daningo-Kriūgerio efektas ypač išryškėja prieš rinkimus, kai pretendentai labiau primena kvailius nei politikos meistrus… Kodėl?

Psichologinės prielaidos

Dažnas žmogus, kurio išsilavinimas, kvalifikacija, gebėjimai ir mąstymas – riboti, yra įsitikinęs, kad jo sprendimai visada teisingiausi. Tokia nuostata turi psichologinės gynybos pobūdį. Nekompetentingi asmenys aklai gina savo požiūrį į situaciją, nes jaučia: vos tik įsileis į galvą mintį, jog yra neteisūs, juos nustums protingesni ir talentingesni.

Tarp gabių, protingų bei talentingų yra pastebimas atvirkščias efektas. Kuo geresni žmogaus mąstymo gebėjimai, kuo platesnis jo akiratis, tuo aiškiau jis supranta, kokie sudėtingi yra tikrovės dėsniai ir kiek mažai jis žino bei gali. Tokie žmonės nuolat veržiasi mokytis ir praktikuotis, lygindami save su aukštesnio rango meistrais. Įsitikinimas, jog žino ir geba nepakankamai, verčia juos nuolat abejoti savo teisumu, sprendimais ir pernelyg kukliai vertinti savo gebėjimus bei vietą visuomenėje.

Taigi kuo žmogus mažiau kompetentingas, tuo geresnę nuomonę jis turi apie savo gebėjimus, ir atvirkščiai: kuo žmogus daugiau supranta, tuo labiau jis linkęs manyti, jog aplinkiniai vertina jo gebėjimus taip pat kukliai, kaip ir jis pats.

Citrinos sultys

Daningo-Kriūgerio efektas buvo įrodytas teoriškai ir patvirtintas eksperimentais 1999 metais. Tai padarė Kornelio universiteto (JAV) Psichologijos katedros profesorius Deividas Daningas (David Dunning) su kolega rinkodaros profesoriumi Džastinu Kriūgeriu (Justin Kruger) iš Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos. Teorinis pagrindas šiems eksperimentams buvo didžiųjų filosofų pastebėjimai ir… unikalus kriminalinis nusikaltimas.

„Nežinojimas dažniau pagimdo įsitikinimą nei žinojimas”, – sakė keliautojas ir gamtininkas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją Čarlzas Darvinas (Charles Darwin, 1809-1882).

„Vienas iš nemalonių mūsų laikų bruožų yra tas, kad labiausiai savimi pasitikintys žmonės yra kvaili, o tuos, kurie turi vaizduotės bei supratimo talentą, nuolat kamuoja abejonės ir neryžtingumas”, – pastebėjo britų filosofas, matematikas Bertranas Raselas (Bertrand Russell, 1872-1970).

Šių bei daugelio kitų protingų žmonių pastebėjimus patikrinti eksperimentais D. Daningą ir D. Kriūgerį įkvėpė realus kuriozinis nusikaltimas.

1995 m. amerikietis Makarturas Vileris (McArthur Wheeler) apiplėšė du Pitsburgo bankus… išsitepęs veidą citrinų sultimis. Jis manė, jog tai neleis jo veido užfiksuoti sekimo kameroms. Plėšikas net nebandė iš anksto patikrinti savo versijos, nors klaida jam grėsė kalėjimu. Kai policija pasibeldė į M. Vilerio duris, jis didžiai nustebo: „Betgi aš buvau išsitepęs citrinos sultimis!”

Pasirodo, plėšikas buvo perskaitęs apie tai, kad citrinos sultys gali būti naudojamos kaip nematomas rašalas (norint perskaityti šiomis sultimis užrašytą pranešimą, reikia popierių prieš tai perbraukti karštu lygintuvu).

Taigi M. Vileris net nesuabejojo, kad citrinos sultys jo veidą padarys nematomą…

Eksperimentas

Unikalaus M. Vilerio nusikaltimo įkvėpti, mokslininkai sugalvojo atlikti eksperimentą. D. Daningas ir D. Kriūgeris pakvietė skirtingų veiklos sričių žmones, kurių kompetencijos lygis buvo irgi skirtingas. Eskperimento dalyviai buvo patikrinti dviem testais: vienas išryškino jų realią kompetenciją, kitas – jų pasitikėjimą savo kompetencija.

Gauti rezultatai parodė, kad kuo daugiau žmogus turi gebėjimų, įgūdžių ir praktikos, tuo objektyviau jis save vertina. Toks žmogus stebi savo trūkumus orientuodamasis į aukštesio rango meistrus. Ir atvirkščiai: kuo mažiau įgūdžių ir patirties, tuo sunkiau žmogui save objektyviai įvertinti. Pranašumo jausmas, kuris kyla lyginant save su naujokais, skatina neobjektyvų savęs įsivaizdavimą.

Toliau – sunkiau

Apčiuopti ribą tarp naujoko ir mėgėjo, meistro ir profesionalo nėra sunku. Kuo toliau jūs pažengęs, tuo daugiau laiko truks jūsų kitas žingsnis ant aukštesnio laiptelio. Nuo naujoko iki mėgėjo pakilsite greitai. Būtent šiame etape ryškiausiai pasireiškia Daningo-Kriūgerio efektas. Bet nemanykite, kad jums pakaks tiek pat pastangų nuo mėgėjo laiptelio pakilti prie eksperto. Jeigu esate žaidęs vaidmenų žaidimus, suprantate, apie ką kalbama. Jeigu žaidime yra 100 lygių, pirmuosius 20 pereisite užsimerkę, bet kitiems 50 prireiks kur kas daugiau laiko ir pastangų.

Sunkiausia sąžiningiems

Kiekvienas protingas žmogus retkarčiais pagauna save patiriantis Daningo-Kriūgerio efektą. Jis reikalingas tam, kad pasilengvintume sau gyvenimą. Pripažinti savo trūkumus nemalonu, tačiau sąžininga, ir pirmiausiai – prieš save patį. Kuo sąžiningesnis žmogus, tuo netobulesnį save jis mato ir tuo daugiau pastangų jam reikia įdėti, kad nevisavertiškumo jausmas jo nenokautuotų. Daningo-Kriūgerio efekto priešingybė, kitas kraštutinumas, – tai gili depresija, kurios pagrindinis simptomas – kaustantis nepasitikėjimas savimi.

Neleiskite nei vienam, nei kitam kraštutinumui užvaldyti jūsų proto. Praktikuokitės, mokykitės iš aukšto lygio meistrų, lygiuokitės į daugiau mokančius, sugebančius, žinančius ir talentingus – tuos žmones, kuriuos atpažinsite iš noro jus įkvėpti ir padėti. Kaip sakė Markas Tvenas, tik didieji padės tau patikėti savo jėgomis.

Parengė Vaiva VAIDILAITĖ | Ve.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 2 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.