Dar apie manipuliaciją. Kaip jai nepasiduoti?

2

Perskaičiau labai gerą staipsnį apie manipuliaciją – “Kaip iš žmogaus padaroma marionetė”. Šis straipsnis yra labiau orientuotas į manipuliaciją masėmis. Tačiau keli atskleisti dalykai apie manipuliaciją yra tokie patys tikslūs ir paveikūs ir tuomet, kai manipuliacija vykdoma 1:1.

Čia dalinuosi tarsi pastabomis paraštėse. Noriu pabrėžti ir kiek papildyti kai kurias šio straipsnio vietas. Todėl patarčiau pirma perskaityti straipsnį, o po to mano pastabas.

Visų pirma, labai kertinė, mano nuomone, straipsnio vieta yra ta, žmogus, kuriuo siekiama manipuliuoti, neįtaria, kad juo manipuliuojama. Manipuliacija iš esmės yra išdavystė, nes tai yra savanaudiškas elgesys, kuriuo manipuliuojama kito žmogaus suvokimu ir emocijomis tam, kad jis net neįtardamas elgtųsi taip, kaip nori manipuliuotojas.

Iš esmės visiškai nesvarbi priežastis, dėl kurios auka neįtaria, kad ja manipuliuojama. Romantiniuose santykiuose greičiausiai ta priežastis gali būti ta, kad manipuliatorius iš pradžių įgijo kito žmogaus pasitikėjimą kaip patikimas, besirūpinantis jo gerove ir pan. Kita priežastis gali būti naivus tikėjimas, kad visi žmonės yra geri ir niekas taip iš principo nesielgia. Kita priežastis gali būti artimas giminystės ryšys, pvz. tikėjimas, kad tėvas ir mama visada linki tik gero savo vaikui ir niekada taip nepasielgs. Tačiau priežastis yra visiškai nesvarbi.

Svarbus yra tik pats faktas, kad žmogus nemano, kad juo gali būti manipuliuojama, ir tai yra kertinė sąlyga tam, kad manipuliacijos veiktų. Manipuliatorius todėl ir yra manipuliatorius, nes jis siekia, kad žmogus, į kurį jis nusitaikė, niekada neįtartų, kad jis juo nesąžiningai žaidžia. Kitaip jis nebūtų manipuliatorius. Jis tiesiog būtų atviras agresorius. O manipuliatorius nori išlikti tarsi nematomas, “neapsišvietęs”, tačiau kad kitas žmogus elgtųsi tiksliai taip, kaip jis nori.

Veikia tokia schema: “gerasis” manipuliatorius savo žodžiais inicijuoja tam tikrų minčių atsiradimą taikinio galvoje. Žmogus pasielgia taip, kaip nori manipuliatorius, ir galbūt netgi visai priešingai negu nori jis pats. Ir jis turi tam netgi labai gerą paaiškinimą, dėl ko jis taip pasielgė. Taip atrodo pavykęs manipuliacijos manevras.

Antras, man labai patikęs faktas iš straipsnio yra tas, kad manipuliacijoje visada yra melo. Klausimas, kodėl ta manipuliacija taip veikia? Be aukščiau išvardytos priežasties, todėl, kad tas melas yra labai gerai paslėptas, jis nematomas. Kaip paslėpti melą? Taip, kad niekas neįtartų, kad tai melas – įvynioti į tiesą. Būtent, manipuliatoriai visada manipuliacijose panaudos tiesos grūdą. Bent vieną faktą, kurio taikinys negali nuginčyti. Tas faktas ir yra blizgė, kurią kartu su kabliuku praryja naivi žuvelė.

Tai kokia čia manipuliacija, jei sako tiesą? Čia ir yra viso manipuliacijos meno grožis. Tiesa gali būti dalinė, gali būti labai iškraipyta, gali būti faktas, pateiktas visiškai kitame kontekste ir dėl to įgijęs visiškai kitą prasmę, galų gale permaišyta su melu. Tačiau vien tai, kad faktas yra faktas, dažniausiai apgauna auką. Neįtardama, kad ja manipuliuoja, išgirdusi neginčijamą faktą, auka praryja kabliuką.

Trečias, man labai patikęs pavyzdys iš minėto straipsnio – apie žiurkes. Tai yra laike parodyta dinamika, kas vyksta su manipuliuojamu žmogumi. Vienas atskiras manipuliacijos faktas galbūt ir neturi didelės reikšmės. Tačiau ilgainiui tai turi didelę reikšmę tam, kaip žmogus suvokia aplinką. Iš pradžių parodytas daiktas buvo mielas. Po kiek laiko žmogus bijo visko, kas nors kiek primena kokias nors to daikto (reiškinio, žmogaus tipažo, etc.) savybes.

Priešnuodis prieš manipuliaciją egzistuoja. Visų pirma, tai yra pats suvokimas, kad žmogus gali norėti mumis manipuliuoti. Antra, budrumo išlaikymas bendravimo metu. Tam labai tinka “mokslininko” pratimas.

Mokslininko pratimas

Kai einate susitikti su žmogumi, įsivaizduokite, kad pamatysite niekada neregėtą gyvūną. Jūs esate mokslininkas, ir jūsų misija yra ištirti nežinomo gyvūno elgseną ir ją aprašyti. Jums nereikia to gyvūno suprasti, jums reikia jį stebėti, kaip jis elgiasi ir viską užfiksuoti.

Jeigu situacijai netinkama iš tiesų užsirašinėti, įsivaizduokite, kad jūs užsirašinėjate mintyse.

Zentralbild-Schmidt Frö-Qu 15.6.1959 Zum Chemieprogramm der DDR: Spinndüsenfabrik Gröbzig vervierfacht Produktion Die Werktätigen der volkseigenen Spinndüsenfabrik Gröbzig (Kreis Köthen) haben in ihrem Perspektiv- und Rekonstruktionsplan festgelegt, dass die Produktion dieses bezirksgeleiteten Betriebes bis 1965 auf mehr als das vierfache steigt. Damit haben sie die vom Rat des Bezirkes vorgegebenen Orientierungsziffern noch um etwa ein Drittel überboten. Das Kollektiv dieses Betriebes, der als einziger in der DDR Spinndüsen für die Chemiefasererzeugung herstellt, unterstützt damit das erste deutsche Chemieprogramm, wonach die Produktion von Chemiefasern in den nächsten sieben Jahren vervielfacht wird. Besonders stark soll die Fertigung von Spinndüsen für vollsynthetische Fasern zunehmen, um das in Guben entstehende Chemiefaserkombinat auszurüsten. UBz. V.l.n.r.: Die Kolleginnen Frühauf, Herbst und Jännert beim Stechen von Düsen, die Größen von einigen hundertstel Millimetern aufweisen.
Foto: Wickimedia Commons

Manipuliatorius siekia jumyse sukelti tam tikras, specifines emocijas. Tos emocijos, kilusios jūsų viduje, veiks manipuliatoriaus naudai. Jos sukels jumyse kognityvinį disonansą ir privers elgtis kaip nori manipuliatorius, netgi jeigu jūs iš tiesų ir norėsite pasielgti priešingai.

Šis pratimas neleidžia manipuliatoriui paveikti tiesiai jūsų emocijas, nes protas vykdo savo misiją ir yra aktyvus. Žmogus, atlikdamas pratimą, tarsi įjungia papildomą grandį tarp manipuliacijos veiksmo ir emocinio atsako:

Manipuliatorius: aš esu geras, galvok tą ir tą.

Taikinys (mokslininkas-tyrėjas): ką jis daro su manimi? Ko jis siekia tokiu elgesiu?

“Mokslininkui” užfiksavus kryptingą elgesį, siekiantį jame sukelti tam tikras emocijas, pasimato tikrosios manipuliatoriaus užmačios. Ir manipuliatorius nebepasiekia tikslo – jis nebegali inicijuoti nevalingo emocijų užkūrimo taikinyje. Taikinys nebepasiduoda manipuliacijai, nes jo protas manipuliatoriaus kėslus iššifravo anksčiau, nei jame pradėjo veikti manipuliatoriaus inicijuotos emocijos.

Tai yra puikus pratimas, kurį atliekant manipuliatoriai pasimato tikroje šviesoje visu savo gražumu. Turiu pasakyt, kad kelis kartus pabandžius šį pratimą, įgyjamas didelis atsparumas prieš manipuliatorius.

“Mokslininkas”, permatęs tikruosius manipuliatorius kėslus, gali atsakinėti tiesiai į juos. Taip manipuliatorius ištraukiamas į dienos šviesą, ko jis visiškai negali pakęsti. Kaip taisyklė, nereiks net imtis jokių rimtesnių priemonių prieš manipuliatorių. Visiškai paprastas pademonstravimas, kad taikinys perskaitė jo tikruosius kėslus, – o tai įvyksta automatiškai taikant mokslininko pratimą, – beveik garantuoja – manipuliatorius dings iš eterio kaip dūmas, papūtus stipresniam vėjui. Daugiau nieko nereikės daryti!

Kodėl? Nes manipuliatorius todėl ir yra manipuliatorius, kad nori daryti įtaką nematomas, kad nebūtų aišku, kad tai jis siekė to, ko siekė. Jo tikrųjų kėslų “apšvietimas” jam pačiam sukelia didžiausią grėsmę ir jis sprunka iš įvykio vietos kaip tik gali greičiau.

Jei pasinaudosite mokslininko pratimu, labai prašau, pasidalinkite savo įspūdžiais komentarais po šiuo straipsniu!

Vida Kumpikienė / Mano tikrasis gyvenimas

Dalintis:

2 COMMENTS

  1. Visada veikia sitas metodas, su kiekvienu zmogum bendraujant reikia islikti blaivaus proto ir jausti save, ko istikruju nori. Sunku butu isivaizduoti kitoki bendravima. Jeigu turim proto tai juo ir naudojames, ar ne? aisku nepatarciau analizuot kiekviena zmogaus sakini, tai butu labai nenaturalu ir nenuosirdu, tiesiog reikia jausti kas naudinga yra sau paciam, ir kas galbut naudinga butu tik pasnekovui. :) savo gyvenima kuriame mes patys. ;)

  2. Teisingai pastebėjote, Ernesta, tikrai nereikia narstyti kiekvieno žodžio. Žaidžiant mokslininką, labiau pasimato, ką šis žmogus dabar siekia manyje sukelti. Galbūt gąsdina, vadinasi, vietoj to, kad pasiduočiau emocijoms, t.y. baimei, aš tiesiog permatau jo kėslus. Tada mintyse pasitikrininu – ar jam yra naudinga, kad aš išsigąsčiau. Pasižiūriu – tiksliai, tada jis pasiektų savo tikslą. Viskas aišku, galima nebijoti, pavojus netikras, dirbtinai sukeltas, siekiant sumanipuliuoti.

    Kitoj situacijoj man galbūt siekia sukelti kaltės jausmą, gėdą ir pan. Bet jausmai, nepraėję mokslininko žvilgsio, greitai užsisėja mūsų viduje ir tada jie valdo mus manipuliatoriaus naudai.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here