Darbas trunka 12 valandų: prasidėjo nervinė įtampa0 (0)
Iliustracija: Franck V. / unsplash.com
Darbe dirbu jau 10 mėnesių, nežinau tiksliai kada prasidėjo mano nervinė įtampa. Grįžtu po darbo nervinga, jei ko nerandu tai numetu lėkštę ant grindų kuri sudūžta, puodukų gaila, tai kenčia lėkštės. Darbas pamaininis: dieninis ir naktinis. Nusprendžiau, kad reikia ieškotis kito darbo kitame mieste (Kaune). Pasakiau apie tai giminėms, kad noriu pakeisti darbą išvažiuoti į kitą miestą. Tai jų pasakymas buvo toks ,,labai geras darbas, dabar sunku rasti gerą darbą, visur kolektyvas toks būna, tu dirbi o kolegos sėdi arba visai nesistengia dirbti prie linijos tai yra normalu. Dar pagalvok, neišeik”. Man kyla pyktis, kad vietoje palaikymo, man priekaištaujama. Darbas trunka 12 valandų. Tik pradėjus dirbti, dar rasdavau laiko piešimui, o dabar per nervinę įtampą aš nieko nenupiešiu, susinervinu ir viską išmėtau, po to surenku. Geriu lašiukus, kurie mažina nervinę įtampą, žolinius, vitaminus b grupės taip pat naudoju.
Noriu sužinoti ar vietos pakeitimas ir kitas darbas padėtų apraminti nervus? Ir ką galėtumėt pasakyti mano šioje situacijoje?
Irina (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Agnė Vaiciukevičienė
Sveika, Irina,
Ačiū už laišką. Džiaugiuosi, kad nesitenkinate esama situacija ir ieškote galimybių ją pakeisti. Nuolatinė nervinė įtampa gali turėti skaudžių pasekmių, tad pokyčiai yra būtini. Minite, kad jaučiate giminaičių nepalaikymą, tad kyla klausimas, ar santykiai artimoje aplinkoje nekelia nerimo? Ar išties darbas yra vienintelė ir pagrindinė priežastis dėl esamos Jūsų emocinės būklės?
Neturėdama papildomos informacijos, kalbėsiu apie darbą kaip pagrindinį streso šaltinį.
Taigi pokyčių baimė. Yra žmonių, ypatingai vyresnio amžiaus, kurie bijo permainų, bijo pokyčių, tačiau čia ir išryškėja kartų skirtumas. Nerašote, kiek Jums metų, tačiau nujaučiu, kad priklausote kartai, kuri nebijo ieškoti, keisti, atrasti…
Rašote, kad „Man kyla pyktis, kad vietoje palaikymo, man priekaištaujama“. Didelė tikimybė, kad giminaičių priekaištai išduoda jų nerimą dėl Jūsų gerovės ir/ar jų asmeninę baimę pokyčiams. O gal net ir jų asmenines nuoskaudas, kad patys kažkada neišdrįso siekti svajonių?
Suprantama, kad norisi palaikymo – tai natūralu, tačiau kada, jeigu ne dabar Jūs pati išdrįsite prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir išdrįsite priimti savarankiškus sprendimus?
Natūralu, kad darbo sąlygos (darbas naktimis ir ilgos darbo valandos) gali kelti nuovargį, dėl kurio atsiranda irzlumas, nervingumas, tačiau aš manau, kad esminė priežastis yra ne ta. Užsiminėte apie giminaičių komentarus dėl kolektyvo, tačiau liko neaišku – kokie Jūsų santykiai su kolegomis…. Tad atsakant į Jūsų esminį klausimą, ar „Pakeitimas ir kitas darbas padėtų nuraminti nervus?“, mano nuomone, reikėtų pirmiausia identifikuoti priežastį, kas Jums kelia daugiausia streso? Atradus tikrąją priežastį, atrastumėte ir atsakymą, ar kitas darbas Jums padėtų nurimti. Pavyzdžiui, jei nerimą kelia bendravimas su žmonėmis (darbas kolektyve intravertiškai asmenybei gali tapti iššūkiu), tad pakeitus darbą, kur vėl būtų didelis kolektyvas, iš esmės nervingumas nesumažės. Jei kelia nerimą vienas konkretus kolektyve esantis žmogus, gal būtų galimybė sutarti su vadovybe pereiti į kitą pamainą? Bet jei stresą kelia ilgos darbo valandos ir darbas naktimis, pradėjus dirbti kitoje organizacijoje dienomis po 8 valandas, didelė tikimybė, kad nerimą sumažintumėte. Taigi prasmingiausia pirmiausia rasti priežastį.
Taip pat laiške minite, kad turite pomėgį. Piešimas ypatingai naudingas išreiškiant jausmus, tad labai noriu padrąsinti, jei nerandate, su kuo galite pasikalbėti ir atrasti palaikymo, pamėginkite palengva grįžti prie piešinių…
Nuoširdžiai linkiu Jums išdrįsti priimti tinkamus sprendimus, kurie gerins Jūsų gyvenimo kokybę ir nepamirškite, kad kiekviena pabaiga – tai kažko naujo pradžia.
Agnė Vaiciukevičienė | el. paštas: agne.vaiciukeviciene@gmail.com
Psichologinių konsultacijų kabinetas
Donelaičio g. 10, 3-17; Utena
Giminės nepalaiko matyt todėl, kad, spėju, yra brandaus amžiaus, kai darbas buvo pasirenkamas visam gyvenimui. Senais laikais dažnas darbo keitimas rodė žmogaus nepastovumą, nesugebėjimą dirbti, neatsakingumą. Dažniausiai žmonės dirbdavo vienoje vietoje iki pensijos. O ir darbo keitimo galimybės buvo dirbtinai apribotos.
Dabar viskas yra kitaip. Jei nepatinka – reikia keisti, ir, kol jaunas, kuo dažniau, tuo geriau. Kai pakeiti bent kelias darbovietes, geriau supranti, ko nori. Vienoje kolektyvas geras, bet alga prasta, kitoje gerai moka, ber darbo laiku net pas stomatologą neišleidžia. Pakeitus daugiau darboviečių, lengviau apsispręsti, kas yra svarbiau – geri santykiai, geras atlyginimas, nesuvaržytas darbo grafikas ar įdomus kūrybingas darbas. Šie keturi dalykai yra pagrindiniai, tarp kurių dažniausiai tenka rinktis.
Klausyti giminių yra kvailiausia, ką galite padaryti. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą ir tie, kas pataria, ką ir kaip jums daryti, nenugyvens jūsų gyvenimo. Turiu ir aš tokių giminių, tai patikėkite, darosi net pikta girdint jų „patarimus”. Kad pasiekčiau savo tikslų net nustojau bendrauti su kai kuriais žmonėmis, kurie pradeda pernelyg kištis į mano gyvenimą. Visada atsiras žmonių, kurių požiūris yra kur kas platesnis. Jeigu esate jauna, stenkitės kuo daugiau bendrauti su savo amžiaus žmonėmis, kurie dar turi ambicijų, yra tolerantiškesni. Su giminėmis, ypač vyresnio amžiaus, stenkitės vengti temų apie savo gyvenimą, darbą, savo planus. Patikėkite, bus ramesnė galva ir nebus ant ko pykti. O dėl darbo – dvylika valandų yra tikrai daug. Turbūt tenka susidurti su problema: darbas – namai – darbas. O visas likęs laikas būna tik miegui, maisto ruošimui, buities darbams, o kitkam tiesiog nelieka laiko, o kitą dieną vėl į darbą. Teko skaityti vieno psichiatro straipsnį apie tai, kad turint problemų su nervine įtampa geriausia dirbti 8 valandas ir ilsėtis mažiausiai tiek pat laiko. Jeigu dar turite hobį, puikiai jus suprantu, kad tiesiog norisi norisi laiko sau, savo mėgstamai veiklai. O jeigu sunku susirasti kitą darbą, galbūt yra galimybė pasiimti atostogas? Galbūt tiesiog išsekote.