Darbuotojo psichinės sveikatos problemos gali įmonei kainuoti daugiau nei kitos ligos

Engin Akyurt / Unsplash

Pandemija pakeitė įprastas darbo rutinas ir daugumą darbuotojų pastatė į akistatą su sunkiai toleruojamu nesaugumo, neapibrėžtumo jausmu. Kasdien augant sergančiųjų skaičiui įtampa dėl bet kada galinčios pasikeisti darbinės situacijos didėja ir psichologai pastebi, kad vis daugiau jaunų žmonių pas juos kreipiasi dėl kylančių panikos atakų, nerimo. Iš kitos pusės, vis daugėja užklausų ir iš įmonių vadovų, kurie rūpinimąsi darbuotojų sveikata, psichinių sutrikimų prevenciją pandemijos akivaizdoje pradeda matyti kaip būtiną kasdienę darbo rutiną. Apie stresą sukeliančias situacijas darbe ir kokią įtaką tai gali turėti verslo ir kitoms organizacijoms pasakoja psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ psichologė Laura Viškelytė.

Tai, kas mums sukelia stresą, gali priklausyti ir nuo mūsų amžiaus

Pasak psichologės L. Viškelytės, egzistuoja universalūs veiksniai, kurie visiems žmonėms gali sukelti psichologinių ir emocinių sunkumų darbe. Santykiai su kolegomis, vadovais, klientais, netolygūs arba per dideli darbo krūviai, neaiškios ar neįgyvendinamos užduotis, neadekvati kritika arba jos forma, reformos darbovietėje ir kiti panašūs dalykai daugeliui sukelia psichologinę įtampą.

Tačiau tai, kokiems dalykams esame jautresni, gali priklausyti ir nuo kartos, kuriai priklausome. Psichologė vardina, kad šiuo metu darbo rinkoje maišosi trys kartos: „prarastoji“, X ir Y karta. Taip pat po kelių metų į darbo rinką žengs ir Z karta.

Psichologė Laura Viškelytė

Vadinamai „prarastajai“ kartai labai svarbu stabilumas, aiškumas, finansinis pagrindas, taigi daugiausia streso jiems kelia neužtikrintumas, pvz., tai, kas vyko karantino metu.

X kartai svarbu ne tik finansai, bet ir išsilavinimas bei galimybė tobulėti, taigi daugiausia streso jiems sukels jų laisvės rinktis apribojimas.

Y karta ieško darbovietės, kur būtų pripažinti ir vertinami, dažnai patirtų pasiekimo jausmą. Jiems daugiausia neigiamų išgyvenimų sukelia darbdavio reikalavimas būti tokiems kaip visi, neskaidrumas darbovietėje, negalėjimas gauti grįžtamojo ryšio bei tos situacijos, kada negalima pasiekti greito rezultato.

Po kelių metų į darbo rinką žengsianti Z karta siekia išskirtinumo, lyderystės, pirmauti visur, kur tik gali. Jie puikiai žino savo teises ir daugiausia linkę bendrauti virtualiai. Pasak „Asmens sveikatos klinikos“ psichologės, galima spėti, kad stresą jiems darbe dažniausiai kels tos situacijos, kur neišklausoma ir nepriimama jų nuomonė, primenama apie pareigas ir reikalaujama gan daug gyvo bendravimo.

„Žinoma, svarbu suprasti, kad kalbėdami apie kartas mes kalbame apie tendencijas. Tos pačios kartos atstovai yra labai individualūs ir skirtingi, taigi ir jų reakcijos dažniausiai priklauso ir nuo individualių savybių, ir nuo pačios profesijos ypatumų“, – sako psichologė L. Viškelytė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad ilgai besikaupiant stresui darbe šis gali pereiti į perdegimą – nuolatinį išsekimo jausmą, kurį gali lydėti kūno negalavimai. „Žmogų, kuris yra ties perdegimo riba, galima pastebėti iš šono: jis skundžiausi fiziniu ir emociniu nuovargiu, nepailsi, neišsimiega ir pan., o kartais tai matosi ir be atskiro pasakymo. Jei buvo visad bendraujantis, palaikantis ryšius, galima pastebėti, kad jis vis dažniau atsitraukia, yra nutolęs. Į perdegimą labiau linkę gali būti perfekcionistai, labai savo darbą mylintys žmonės, atstovai tų profesijų, kurios reikalauja didelių emocinių resursų, bei žmonės, kurie dažnai negauna norimų rezultatų ar trokštamo teigiamo įvertinimo“, – sako „Asmens sveikatos klinikos“ psichologė.

Karantino poveikį psichinei sveikatai pradeda suprasti tik dabar

Pandemija – labai stiprus stresorius, į visų darbuotojų gyvenimą atnešęs daug neaiškumo, nestabilumo, suvokimo, kad bet kurią dieną viskas gali pasikeiti: žmogus gali netekti darbo, gali tekti izoliuotis, negalėti niekur išvykti, gali įsigalioti nauji valstybės institucijų ribojimai ar darbdavio reikalavimai. Tokioje situacijoje, pasak psichologės, darbuotojai tarsi visada būna parengties būsenoje laukdami, kas gali nutikti, o tai kelia milžinišką fizinę ir psichologinę įtampą.

Psichologė pastebi, kad dauguma žmonių, su kuriais tenka bendrauti, tik dabar pradeda suprasti, kas su jais vyko karantino metu: įvardina jautę didžiulį nerimą, baimę, netgi fizinius simptomus dėl susidariusios situacijos. Daug žmonių karantino metu į psichologus kreipėsi dėl panikos atakų.

„Karantino metu dauguma nesugebėjo suvokti kylančių jausmų, neigė, bandė juos nustumti. Tiek tada, tiek dabar, kai kyla grėsmė dėl antrosios pandemijos bangos, žmonėms svarbiausiu uždaviniu tampa mokymasis prisitaikyti prie pokyčių, naujovių ir reikalavimų bei – iš kitos pusės – gebėjimas atsitraukti, pailsėti, atstatyti savo resursus.

Tačiau pandemija atnešė ir teigiamų pokyčių. Darbuotojai, ypač tų įmonių, kurios skatina ieškoti psichologinės pagalbos ir yra linkę finansuoti psichologų paslaugas, pradeda daug drąsiau kreiptis į psichinės sveikatos profesionalus. Pastebime, kad įmonės vis drąsiau deklaruoja, kad rūpinimasis savo psichologine sveikata yra vertybė, ir tai neturi jokių neigiamų pasekmių karjerai, darbo vietai, požiūriui į darbuotoją. Tokia įmonės pozicija skatina darbuotojus nepasilikti vieniems su savo problemomis, nesistengti jų nuslėpti“, – sako psichologė L. Viškelytė.

Kodėl darbdaviui turi rūpėti darbuotojo psichinė jausena?

L. Viškelytė pastebi, kad darbuotojų psichologinė sveikata tampa vis svarbesne tema visos Europos mastu. Pastaraisiais metais fiksuojama, kad dėl su darbu susijusios įtampos ir psichinės sveikatos problemų daugelyje Europos Sąjungos šalių daugėja nebuvimo darbe dėl ligos, nedarbo ir ilgalaikės negalios atvejų.

Be to, išlaidos, kurias patiria organizacija, kai darbuotojas nedirba dėl psichinės sveikatos problemų, yra didesnės nei tada, kai nedirbama dėl kitų rūšių ligų. Skiriasi ir trukmė laiko, kai žmogus nedirba dėl sveikatos sutrikimo – dėl psichikos sveikatos sutrikimų nedirbama ilgiau nei tada, kai sutrinka fizinė sveikata. Prasta darbuotojų psichinė sveikata susijusi ir su prastesniais darbo rezultatais, sumažėjusiu produktyvumu, motyvacija, didele darbuotojų kaita ir pan.

„Darbdaviai pradeda suprasti, kad investicijos į darbuotojų psichinę sveikatą atneša naudos, pvz., gerėja darbuotojų rezultatai, produktyvumas. Be to, šitaip laimima ir papildomų reputacijos taškų“, – sako L. Viškelytė.

Remiantis Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros 2018 ataskaita, gerą darbuotojų psichinę sveikatą palaikyti padeda socialinė parama, socialinis įtraukimas, suvokimas, kad dirbi prasmingą darbą, galimybė pačiam spręsti, kokių veiksmų imtis darbe, organizuoti darbą sau tinkamu tempu.

Taigi, anot psichologės, atsižvelgdami į tai darbdaviai gali imtis iniciatyvų, kurios prisideda prie psichinės sveikatos gerinimo. Pavyzdžiui, tai gali būti vidiniai įmonės susitikimai, skirti sveikatos temoms ar tiesiog psichinės sveikatos klausimų integravimas į bendrą įmonės politiką, tvarkas. Be to, šie klausimai gali būti įtraukti ir į mokymų programas: pvz., mokymai vadovams ir darbuotojams, kaip atpažinti savo bei kitų įtampą ir tinkamai į ją reaguoti. Pastaruoju metu kaip papildoma motyvacijos priemonė ir tarp Lietuvos įmonių populiarėja ir nemokamos psichologų konsultacijos įvairiais privataus gyvenimo ir darbo klausimais – geriausia, kai darbdavys tokiems susitikimams su psichologu sudaro galimybę įvykti darbo dienos metu.

Psichoterapijos ir psichoanalizės centras „Asmens sveikatos klinika“(VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras) – teikia psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų konsultacijas gyvai bei internetu. Ši licencijuota psichologijos ir psichiatrijos klinika Lietuvoje veikia nuo 2002 metų. Patyrę psichoterapeutai ir psichiatrai čia konsultuoja vaikus, paauglius bei suaugusiuosius, veda grupinius užsiėmimus, šeimos ar porų terapiją, tėvystės įgūdžių lavinimo grupes, konsultuoja įmonių darbuotojus. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro padaliniai veikia Vilniuje, Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šakiuose.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.