Darna ir atspindėjimas0 (0)
Čia apžvelgsime tai, kaip rasti bendrą kalbą su kitu žmogui. Pradėkime nuo to, jog kadangi išsireiškimas „kūno kalba“ yra labai platus, pamėginkime jį išskaidyti į mažesnius gabaliukus. Taigi, kūno kalba susideda iš:
- Neverbalikos – kūno padėties, kvėpavimo charakteristikų (greičio, tempo, įkvėpimo gylio, vietos krūtinėje), raumenų tonuso, akių judesių šablonų, vyzdžių išsiplėtimo ar susitraukimo, akių kontakto ilgio;
- Paraverbalikos – balso tono, garso, greičio, aukščio, rezonanso, pauzės ir intonacijos, „kalbos spalva“ ir t.t.;
Atspindėjimas tai terminas skirtas apibūdinti komunikacijos mėgdžiojimo procesą skirtą darnai kurti. Elegantiškas ir meistriškas atspindėjimas leidžia sukurti „tą malonų tarpusavio supratimo jausmą“ iškart, įeinant į kito žmogaus „bendravimo pasaulį“.
Kuo tiksliau (1) atspindėsite kito žmogaus fiziologiją, balsą bei kalbos ypatybes, tuo arčiau bus judviejų vidinė pasaulio reprezentacija. Įdomiausia yra tai, jog išsiugdydami sugebėjimą tiksliai atspindėti kitą žmogų, gebėsite sukurti tokia staigią ir stiprią darną su žmogumi, kad atrodys, jog galite skaityti kito žmogaus mintis. Kaip ir minėta ankščiau, taip atsitinka dėl to, nes jūs pradedate tekėti ta pačia srove su pašnekovu. Matyti pasaulį jo akimis, bendrauti su pasauliu jo lūpomis, girdėti jo ausimis. Šioje srovėje jūs tampate vienu dariniu, suprantančiu pasaulį taip pat. Kiekvienas atsimena malonius susibūrimus draugų kompanijoje. Tai gali būti kažkur užmiestyje, arba erdviame bute, kai saulė jau leidžiasi, tačiau dar nėra visiškai nusileidusi. Jausdami, kaip jūsų pasirinktas gėrimas maloniai juda gerkle pastebite, kad šalia jūsų gali būti įsitaisęs kaimynas, kurį pažįstate, tačiau kitame šone gali būti draugužis, kurio nepažįstate, užtai pabendravus su tuo išskirtiniu nepažįstamuoju jūs taip įnykstate į pokalby ir jaučiatės taip maloniai, jog atrodo, kad galima ištirpti. Tai joks atsitiktinumas ar stebuklas. Tiesiog susitikta su žmogumi, kurio pasaulio suvokimas yra artimas jūsiškiui. Ir tai pasiekiama su visais žmonėmis, perpratus atspindėjimo meną.
Per fiziologijos imitavimą galima pasiekti geriausius rezultatus. Tai nereiškia, jog žodžiai neturi reikšmės. Kiekvienas žodis yra filtruojamas žmogaus pasąmonės, kaip ir jo kūno kalba. Tik kad žodžių turinys sudaro apie 7% informacijos, kurios žmogus gauna bendraudamas (2). Vien dėl to, verta susimąstyti – „Ką gi sako mano kūno kalba? Kokią mintį ji dėsto?“
NLP propaguoja norimų tikslų siekimą. Norint užmegzti stipresnį (nesvarbu ar trumpalaikį ar ilgalaikį) ryšį su žmogumi, galima pradėti nuo atspindėjimo. Yra nesuskaičiuojama begalybė įvairių galimybių kaip ir nuo ko pradėti atspindėjimą, tačiau patogiausiai tai daryti nuo kvėpavimo paternų ir fiziologijos. Kaip tai suprasti? Stebint pašnekovo kvėpavimo taktą, ar kūno padėti jūs galite prie jo prisiderinti. Tokio pobūdžio bendravimas pastoviai vyksta pasąmoniniame lygmenyje. Kai atspindite kito kvėpavimą ir fiziologiją, jūs parodote, jog suprantate kitą, esate toks, kaip jis (3).
Keletas svarbių pastabų: atspindėjimas nereiškia nuolatinio ir staigaus žmogaus fiziologijos ir kitų jo sistemų mėgdžiojimo. Jei mėgdžiosite žmogų kaip mimai – jam pakeitus kūno poziciją seksite jo pavyzdžiu iškart, jie supras kas darosi ir palaikys jus išsišokėliu, norinčiu pasišaipyti. Tai gi vadinama „bendravimu pasąmoniniame lygmenyje“ apeinama sąmonė, kad bendrautumėte su pasąmone. Viskas, ką fiksuoja sąmonė gali būti priimta arba atmesta (4), tačiau bet kuriuo atveju tai praeis per suvokimo filtrus, kurie gali savaip iškreipti patirtį ir iš to pasiimti tik tai, ką nori pasiimti. Jei sąmoningai siekiamas tikslas – reikia naudoti ir kito žmogaus pasąmonės galią.
Elegantiškas atspindėjimas
Norint efektyviai atspindėti, rekomenduojama išsiugdyti du svarbius įgūdžius. Jie yra:
- Sensorinis pastabumas (kalibravimas) – gebėjimas greitai ir taikliai pastebėti įvairius bendravimo lygius;
- „Chameleono rėžimas“ – gebėjimas būti lanksčiu įvairiose situacijose norint prisiderinti prie įvairaus tipo žmonių.
Savaime suprantama, lengviau pasakyti, nei padaryti, nes tam reikia pasišventimo. Practice makes perfect. Geriausias būdas išvystyti sensorinį pastabumą yra treniruotis išlaikyti susitelkimą (dėmesio koncentravimą) ties struktūra. Tik susitikus su žmogumi mes dar bandome kažkiek analizuoti, tačiau praėjus kelioms minutėms paskęstame kalbiniame transe. O jei dar yra naudojama metaforų, tai tiesiog pasineriame į savo vidų…
Sutelkdami dėmesį į struktūrą, mes mažiau pasiduodame nereikalingiems dirgikliams. Jūsų pojūčiai yra sutelkti į asmenį, su kuriuo bendraujate – stebite pašnekovo fiziologiją, klausote jo kalbos ypatybių, jaučiate jo (dis)komfortą.
Būna situacijų, kai sėdėdami priešais žmogų pastebite, kaip pradeda kilnotis jo pečiai ar pilvas kvėpuojant. Palaipsniui pradėkite siūbuoti savo ranką ar koją (kad ir po stalu) į priešais esančio taktą. Jei pašnekovas pasikaso nosį, žandą ar perbraukia smakrą, tuomet jūsų eilė, ramiai, perbraukti per plaukus. Jei žmogus uždeda rankas ant pilvo – padėkite rankas ant kelių. Ir atvirkščiai. Atspindėkite iš lėto, pasimėgaudami savo judesiais – taip, jūs matote jo elgesio struktūrą ir reaguojate į ją.
Tokiais atvejais visos mintys apie save išnyksta. Nebėra vidinio dialogo, kuris klausia „kaip aš atrodau? Ką jie galvoja apie mane? Kaip nuskambėsiu? Ar jie manė, kad šis išsireiškimas buvo pakankamai protingas?“.
Kad ir tame pačiame draugų susibūrime, kuriame ne per seniausiai buvojome – jūs pamirštate save, nes pašnekovas toks įdomus! Tačiau lavinant sensorinį pastabumą, jūs tuo pačiu metu išlaikote tiek pastabumo, kiek reikia jums, kad sektumėte, kas vyksta pasąmoningame lygmenyje, bei pastebėtumėte, kaip sukurti dar gilesnį kitą kartą.
Tačiau viskas galėjo pasisukti kita linkme.. juk yra buvę ir tokiu atvejų draugų susibūrimuose, kad bendraujant su žmogumi jo tauškesys jums taip pradeda įgrysti, kad nežinote kur dėtis, vienu žodžiu – liūdna. Ką daryti? Lavinat sensorinį pastabumą, palaipsniui atspindėti ir opa! Bendravimas virsta tuo maloniu vakaru, apie kurį kalbėjome!
Vertėtų skirti kelias pastabas „chameleono rėžimui“. Šis rėžimas yra gebėjimas išlikti lanksčiam skirtingose situacijose. Juk jei būsite „aš esu toks ir jau per vėlu/ne man/nesu kitoks“ požiūrio, tas nuobodus vakaras, kuriame tenka mirti iš nuobodulio, kai draugas pliauškia apie nuobodžiausias temas, niekada nesibaigs. Lankstumas nėra veidmainystė. Būdami lankstūs mes siekiame gerai praleisti laiką ir tuo pačiu metu suteikti kitam malonių prisiminimų. Mes visada galime rinktis tarp savo „nepajudinamų principų“ laikymosi ir eksperimentavimo su kai kuo smagiu.
Pavyzdžiui, galite būti didžiausias krepšinio sirgalius, tačiau pašnekovas kurį sutikote turi visiškai priešingą nuomonę krepšinio klausimais ir dosniai dalijasi kritika. Nuo šio momento yra du keliai – diktuoti savo teisybę ir įsivelti į ginčą arba įdėmiai išklausyti ir parodyti, kad jo nuomonė taip pat svarbi. Juk iš esmės ar jūs įrodysit savo teisybę ar jis įrodys savo teisybę – niekas nuo to pasaulyje nepasikeis. Vakaras ateis ir saulė ryte vėl patekės. Tačiau pasirinkus antrąjį variantą, jūs parodysite žmogui, kad suprantate jį ir tuo labiau lavinsite savo lankstumą. Tačiau dažnas gali užduoti klausimą: „o koks man skirtumas ar kitas pritars man ar ne?“. Atsakysiu klausimu: o jei „kitas“ yra jūsų viršininkas ar žmogus nuo kurio priklauso jūsų laimė?
Viskas paprasta – jei pastebėjote kažkokią pašnekovo vertybę – atspindėkite ir ją. Užduokite kelis klausimus, papasakokite susijusią istoriją. Prisiderinkite prie pašnekovo nuotaikos. Ir tuomet sulauksite atsako – pokalbis po mažu pasikreips abipusiai įdomia tema.
(1) „Tikslumas“ šioje vietoje neragina būti žmogaus veidrodžiu. Atspindėjimas traukia į save paternų, t.y. judesių sekų, atkartojimą nepastebimai žmogaus sąmonei.
(2) Birdwhistel 35% žodžiai, 65% kūno kalba, Albert Mehrabian 7% žodžiai, 38% paraverbalika, 55% kūno kalba
(3) Viskuo kalti veidrodiniai neuronai.
(4) Plačiau skaitykite – „Metamodelis“