pasakos

„Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.“ [A. Exupery „Mažasis Princas]

Galima sakyti, kad anksčiau pasakų skaitymas vaikams prieš miegą buvo tarsi tradicija. Šiuo metu gyvenimo tempas spartesnis nei anksčiau, todėl laikas praleidžiamas su vaikais mažėja, o vakarinį pasakų skaitymą pakeičia animaciniai filmukai. Visgi, laikas praleistas su vaiku skaitant pasakas yra daug naudingesnis ir malonesnis, nei jam žiūrint animacinius filmukus. Taigi, dėl ko svarbu vaikui skaityti pasakas:

  1. Pasakos teigiamai veikia vaiko emocinę būseną – kelia nuotaiką, leidžia patirti saugumą, meilę, nusiraminimą, atsipalaidavimą.
  2. Pasakos skatina šeimos bendravimą – vaikas ir suaugusysis skaitydami kartu patiria bendrumą, suartėja, nesijaučia vieniši, gauna dėmesio.
  3. Pasakos ugdo vaikų moralines vertybes – teisingumą, dorybę, atsakomybę, gerumą, užuojautą.
  4. Klausydami pasakų vaikai susipažįsta su gėriu ir blogiu, mokosi atskirti kas yra kas.
  5. Klausantis pasakų vaikai plečia savo žodyną.
  6. Pasakos padeda lavinti atmintį ir dėmesį.
  7. Pasakos moko vaikus suprasti savo jausmus, juos įvardinti ir reikšti. Įsijausdami į istoriją vaikai susitapatina su pagrindiniu herojumi ir kartu išgyvena nerimą, stresą, nusivylimą, sėkmę ir nesėkmę – tai padeda lengviau identifikuoti tokius jausmus realybėje ir rasti būdų kaip su jais susitvarkyti.
  8. Pasakos skatina vaikų pasitikėjimą savimi, didina atsparumą stresinėms situacijoms, padeda įgyti patirties.
  9. Klausydami pasakų vaikai susitapatina su pagrindiniu herojumi ir taip mokosi naujų sprendimų būdų. Pasakų herojai susiduria su baimėmis, nerimu, agresyvumu, pavydu, paklusnumu, pasiaukojimu, drąsa – visa tai padeda vaikui suprasti, kad jis nėra vienas, kuris susiduria su tam tikromis baimėmis, nerimu.
  10. Klausydami pasaką ne pirmą kartą, vaikai gilinasi į istoriją ir veikėjų sprendimus – tai padeda ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą.
  11. Pasakos padeda susipažinti su supančiu pasauliu ir jo dėsniais – pasaulis tampa suprantamesnis ir artimesnis, dėl to vaikai jaučiasi saugesni.

Rekomenduojamos knygos vaikams:

1. L. L. Hay, D. Olmos „Pamokančios Lilės istorijos“ – knygoje pateikiamos trys kasdieniškos istorijos, kurios ugdo vaikų pasitikėjimą savimi, drąsą, savigarbą bei fantaziją ir kūrybiškumą.

2. „Lietuvių liaudies pasakos“ – tai pasakų rinkinys, su kuriomis, tikriausiai, ne vienas užaugome. Knygoje atskleidžiamos moralinės vertybės, ydos, gėrio ir blogio kova, perteikiami šeimos santykių sunkumai ir sprendimo būdai.

3. M. Molicka „Terapinės pasakos“ – padės vaikams sumažinti baimes susijusias su atsiskyrimu nuo mamos, tamsa, mirtimi, gulėjimu ligoninėje, buvimo pajuoktu ir paliktu.

4. A. Exupery „Mažasis Princas“ – klasika laikomas kūrinys, kuris atskleidžia vaiko ir suaugusiojo santykius, moko pamatyti paprastus dalykus ir jais džiaugtis, subtiliai atskleidžia visuomenės ydas, stereotipus, vertybes, skatina vaikų fantaziją.

Literatūros sąrašas:

Molick, M. (2010). Pasakų terapija. Vilnius: Vaga.
Prater, M. A., Johnstun, M. L., Dyches, T. T., Johnstun, M. R. (2006). Using children’s books as bibliotherapy for at risk students: A guide for teachers. Preventing School Failure, 50(4), 5-13.
Sullivan, A. K., Strang, T. (2002). H. R. Bibliotherapy in the classroom: Using literature to promote the development of motional intelligence. Childhood Education, 79, 74-80.

Psichologė Gintarė Saročkaitė / tavosupynes.lt