Mindfulness foto

Šių dienų žmogus iš esmės mažai kuo skiriasi nuo žmogaus prieš kokį tūkstantį metų ar du tūkstančius… Ir dabar, kaip anksčiau, daugelis kenčiame dėl tų pačių dalykų: dėl to, ko bijome, kas gal bus ateityje, nes apie tai vis galvojame; ir dėl to, kas nutiko praeityje, nes tai vis prisimename… Tad pirmas Mindfulness momentas: principo “čia ir dabar” taikymas tuomet, kai jaučiame nerimą ir įtampą dėl praeities ar dėl ateities, kai susirūpinę fantazijomis ir prisiminimais pražiopsome tai, kas vyksta šiuo metu, o tai vėlgi savo ruožtu gali būti klaidų bei nesėkmių, dėl kurių vėliau irgi suksime galvą, priežastimi…

Mes esame linkę per greitai vertinti tai, kas vyksta, uždėti tam tikrą etiketę – taip atsiranda mąstymo klaidos, klaidingos išvados. Pvz., jei sušalome, mes sakome: “Tai blogai, tai baisu. Kas dabar bus? Kad tik nesusirgčiau…”. Tuomet nerimaujame dėl to, kas dar neįvyko ir gal neįvyks.

Kai išmokstame ir įprantame išbūti ir patyrinėti įvairius patyrimus nepavadindami jų nei gerais , nei blogais, objektyviau suvokiame situaciją, atsiribojame nuo spontaniškai kylančių emocijų, išmokstame jas suvaldyti, o taip pat ir tampame kūrybiškesniais, daugiau pastebinčiais, įžvelgiančiais tai, kas vyksta iš tikrųjų…

Trečias momentas: produktyviau dirbame ir kokybiškiau veikiame tuomet, kai esame susikoncentravę į veiklą, kurią atliekame – tai mes žinome. Bet ne visada mokame tai padaryti – mus blaško mūsų pačių mintys, ateinančios tarsi savaime, emocijos, kylančios greta tų minčių… Gebėjimas susitelkti, sukoncentruoti dėmesį ties tuo, ką pasirinkome daryti, apmąstyti, tyrinėti – jis gali būti lavinamas, panašiai, kaip kad lavinami raumenys. Tereikia daryti tam tikrus pratimus. Pagal Mindfulness parengtos metodikos kaip tik ir siūlo tokias praktikas.

Mindfulness (lietuviškai – dėmesingu įsisąmoninimu) grįstas streso valdymo metodas buvo sukurtas 1979 m. amerikiečio Jon Kabat-Zinn, kuris daug metų tyrinėjo budistines praktikas ir jų poveikį emocinėms būsenoms, ypač stresui, taip pat žmogaus imuninei sistemai, ligų eigai. J. Kabat-Zinn‘as labai sėkmingai sujungė rytų patirtį ir vakarų mediciną, ir sukūrė savitą programą, kaip išsiugdyti įgūdį gyventi „mindfulniškiau“,t. y., labiau dėmesingai – įsisąmoninant, suvokiant ir priimant realybę, būnant „čia ir dabar“, neskubant spręsti, o tiesiog išgyvenant patirtį. Šiuo metu visame pasaulyje Minfulness grįstos metodikos naudojamos ne tik medicinos centruose mokant susitvarkyti su streso reakcijomis, nerimu, depresija, priklausomybėmis, skausmu ir kitais somatinių ligų simptomais (iš pat pradžių tam ši metodika ir buvo sukurta), bet ir įvairiose organizacijose siekiant padidinti darbuotojų atsparumą stresui, mokyti nebijoti problemų ir kūrybiškai jas spręsti, lavinti atvirumą naujoms patirtims ir gebėjimą matyti „naujoko žvilgsniu“, gerinti pasitikėjimą savimi ir pasitenkinimą gyvenimu, taip pat skatinant darbuotojus išmokti labai natūraliai priimti kitus žmones (kolegas, klientus…) tokiais, kokie jie yra.

Lietuvoje Eglė Masalskienė su kolege Agne Talmantaite Mindfulness mokėsi iš psichoterapeuto med.m.dr. Juliaus Neverausko ir psichologės Giedrės Žalytės surengtuose kursuose, skirtuose psichologams ir medikams, tai buvo 2012 m., ir , atrodo, tai buvo pirmieji tokie mokymai Lietuvoje. Nuo to laiko J.Neverauskas ir G.Žalytė nuolat organizuoja ilgalaikius (8 savaičių) mokymus klientams. Tačiau nors pirminis klasikinis variantas yra toks (8 sav.), Mindfulness metodikos elementai gali būti taikomi ir trumpesniuose mokymuose-seminaruose, ir individualių konsultacijų metu.

Pasak Eglės, “kai įpusėjus Mindfulness kursams pajutau, kad galiu dirbti triukšme, kaip aplink daug žmonių, kai nėra vietos, kai laiko atkarpos ribotos, kažkur pakeliui iš vienos vietos į kitą, per langus tarp paskaitų – ir tapo visai nesunku atsiriboti. Kažkaip savaime taip atsitiko, be jokių pastangų, tiesiog … pasirodo, imi ir darai, ką tau reikia padaryti. Anksčiau būčiau sakiusi panašiomis aplinkybėmis: čia nepatogu dirbti, grįšiu namo, tada ir padarysiu. Arba būčiau ilgai stengusis susikaupti ir negirdėti, pykčiau ir daryčiau klaidas…

Manoma, kad per 8 savaites Mindfulness tampa įpročiu ir įeina į mūsų kasdienybę. Bet trumpesmis mokymų ar tiesiog susipažinimo variantas taip pat padaro savo: mes žinome, suprantame, ir galime po truputį pradėti eiti sąmoningo dėmesingumo keliu.

Specialistai rekomenduoja Mindfulness meditacijas praktikuoti 8 savaites, o vėliau – pagal poreikį. Mokantis rekomenduojamas grupinis metodas – kad būtų galima aptarti, dalintis patyrimais. vėliau – naudojame savarankiškai, bent kartas nuo karto, galbūt, apsilankome trumpuose seminaruose, vienos dienos praktikose grupėse., pagal poreikį. Galėtume prilyginti mankštai ir sportavimui sporto klube: pasportuoji – įgauni formą – tada gali ją palaikyti namų režimu tik retkarčiais apsilankydamas klube – o kai pajunti, kad jau reikia vėlgrįžti į formą, ir vėl perki abonementą…

Dabar Mindfulness elementus naudoju įvairiuose mokymuose, dažniausiai – streso valdymo, emocijų valdymo semianruose. Taip pat drauge su Agne rengiame įvairioms organizacijoms 1 dienos seminarus, kuriuose supažindiname su pačiais pagrindiniais Mindfulness principais, kultūrinėmis ištakomis (Zen budizmas naudoja itin daug Mindfulness elementų), pasipraktikuojame keletą meditacijų, mokomės tai taikyti kasdienėse veiklose – t.t, vartoti gyvenime. Toks semianras bus ir Moters Mokyklos rengiamas šeštadienis – “Mindfulness metodika moterims”, vyksiantis vasario 7 d.

Lektorė psichologė Eglė Masalskiėnė