Psichiatras: „Depresija nėra išsigalvojimas ar tinginystė“

0

depresija

Daugelis žmonių įsitikinę, kad depresija siejama su pablogėjusia nuotaika, sumažėjusia energija, padidėjusiu nerimu ir nuovargiu. Tačiau kartais jauni žmonės skundžiasi nenumaldomu noru užsiimti seksu, nuolatiniu saldumynų poreikiu ar atminties sutrikimais. Šie požymiai taip pat gali padėti nustatyti ankstyvąją depresiją.

Depresija – paplitusi liga, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Kas ketvirtas pasaulio gyventojas patiria tam tikrų psichikos ir elgesio sutrikimų.

Kai skaičiuojama, kokią vietą kuri liga užima, kaip ekonominė našta visuomenei depresija atsiduria antroje pozicijoje. 2020 metais ji gali tapti pagrindine ekonominės naštos priežastimi iš visų sveikatos sutrikimų.

Kai tokia mintis buvo išsakyta prieš 15 metų, daugelis mokslininkų manė, kad įvyko klaida. Iš tikrųjų nebuvo padaryta jokios klaidos, nes sergančiųjų daugėja, o gyvenimo tempas greitėja.

– Kuo daugiau kalbama apie depresiją, tuo sunkiau suprasti, kokia iš tikrųjų yra ši liga, – pokalbį pradėjau su Vilniaus universiteto profesoriumi psichiatru Arūnu Germanavičiumi.

– Taip yra todėl, kad negalime išskirti vieno tipiško negalavimo, rodančio šią ligą. Visada yra tam tikrų simptomų deriniai, sukelti išorinių ir vidinių priežasčių. Pagrindinis depresijos požymis – akivaizdus energijos trūkumas, prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas. Žmonės nepatiria to, ką patirdavo anksčiau.
Depresija nėra išsigalvojimas ar tinginystė.

Tai – sutrikimas, kuris daro daug žalos ekonomikai. Sergant šia liga didėja tikimybė susirgti ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Vienas iš 5 pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat serga ir depresija. Tokie pacientai lėčiau sveiksta po miokardo infarkto, jie turi mažiau optimizmo, nepaiso gydytojų patarimų keisti gyvenimo būdą ir daugiau sportuoti.

Dėl depresijos didėja ir susižalojimų bei traumų rizika, o dėl to labai blogėja nukentėjusiojo gyvenimo kokybė.
Nežinodami, kad serga depresija, žmonės dažnai lankosi pas šeimos gydytojus ir eikvoja jų laiką.
Ligoniai neretai skundžiasi įvairiais nespecifiniais negalavimais, pavyzdžiui, galvos skausmais, nerimu, širdies veiklos sutrikimais, skausmais krūtinėje. Ilgai nenustatyta depresija lemia įvairias komplikacijas.

– Kodėl depresija vis dar vadinama moterų liga?

– Iš tikrųjų moterys šia liga serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Taip gali nutikti dėl kelių priežasčių.
Depresijos rizika yra didesnė dėl hormoninių pokyčių, kuriuos sukelia nėštumas, gimdymas. Be to, moterims tenka didelė našta, nes jos atlieka ne vieną vaidmenį visuomenėje – siekdamos karjeros jos taip pat stengiasi būti tobulomis motinomis ir žmonomis. Vyrų depresija pasireiškia šiek tiek kitaip. Iki šiol nėra aišku, ar tie patys kriterijai tinka nustatyti vyrų ir moterų depresiją.

Dalis vyrų serga atipinėmis depresijos formomis, pavyzdžiui, vartoja alkoholį ir ginasi nuo tuštumos bei beprasmybės jausmo, kuris iš esmės gali būti depresijos požymis.

Jie tampa labai dirglūs, greitai reiškia savo nepasitenkinimą. Jiems pasidaro sunku bendrauti su vaikais. Tada susidaro užburtas ratas – vyrai piktnaudžiauja alkoholiu, nes tuomet nebūna tokie dirglūs. Iš pradžių alkoholis žmogų slopina, jis greičiau užmiega, tačiau ilgainiui svaigalai tik sustiprina depresiją.

– Ar depresija yra susijusi su amžiumi?

– Pastebėta, kad vyresni žmonės kur kas dažniau serga šia liga. Tai susiję su neurologiniais atrofiniais galvos smegenų pokyčiais, kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat dažniau depresija apninka vienišus žmones.
Netgi popiežius, kreipdamasis į pasaulio katalikus, kalba apie pagyvenusius žmones, kurie paliekami likimo valiai, – per mažai jiems skiriama pagalbos ir paramos. Artėjant gyvenimo saulėlydžiui depresija būna dažnesnė.

– Jei žmogus turi jėgų kasdien eiti į darbą ir atrodo labai energingas, ar tokiu atveju įmanoma įtarti depresiją?

– Jei sumažėja darbuotojų produktyvumas, reikia svarstyti, ar tai nėra susiję su padidėjusiu stresu ir depresija.
Yra įdomus fenomenas „prezenteizmas“, kai sergantys depresija žmonės ateina į darbą, tačiau nieko nenuveikia.
Darbdaviai turėtų būti suinteresuoti šio reiškinio profilaktika ir ankstyvąja depresijos diagnostika.

– Kaip įmanoma nustatyti depresijos žalą visuomenei?

– Skaičiuojant metus, kuriuos žmogus prarado dėl to, kad susirgo depresija, išaiškėja tikroji depresijos žala. Rytų Europa, palyginti su visu pasauliu, yra blogiausia vieta gyventi, nes čia naštos koeficientai dėl depresijos patys blogiausi tiek moterims, tiek vyrams.

Mūsų visuomenėje kažkas yra ne taip, nes mes savotiškai atstumiame susirgusiuosius depresija. Tarp tokių ligonių net 15 proc. padidėja savižudybės rizika.

Depresiją sukelia daug įvairių priežasčių. Tai gali būti vidinės organizmo priežastys, įvairios traumos, kai pažeidžiama centrinė nervų sistema, taip pat įvykiai ir nelaimės, sukrečiantys žmogų. Tipiški požymiai, kad prasidėjo depresija: pablogėjusi nuotaika, sumažėjęs pasitenkinimas gyvenimu, sumažėjusi energija, padidėjęs nerimas ir nuovargis.

Negydoma depresija gali trukti metų metus. Ilgainiui lėtinė depresija sutampa su žmogaus charakteriu, jis tampa prislėgtas ir visą laiką toks yra. Pesimizmas, liūdesys, vien blogų dalykų matymas – tai taip pat depresija, nors kai kurie žmonės mano, kad tai charakterio bruožas.

– Ar ši liga yra susijusi su metų laikų kaita – ką galite pasakyti apie sezoninę depresiją?

– Pastaruoju metu kilo diskusijų, ar tokia liga egzistuoja. Niujorke atlikus apklausą apie sezoninę depresiją šio miesto gyventojai iš tiesų skundėsi žiemą turį mažiau energijos. Bet paaiškėjo, kad tai susiję su padidėjusiu darbo krūviu, finansinėmis ataskaitomis, kurios ruošiamos artėjant žiemai.

Anksčiau toks nuotaikų svyravimas buvo vadinamas sezonine depresija, o dabar dėl to kyla abejonių. Spėjama, kad iš visų ligos formų sezoninė depresija sudaro kur kas mažesnę dalį, nei buvo manyta.

– O ką sako padidėjęs potraukis prie saldumynų, padidėjęs apetitas ir kūno svoris?

– Prie šių požymių pridurčiau ir padidėjusį seksualumą, nejaučiant jokio pasitenkinimo. Visa tai būdinga atipinei depresijai. Šią ligą galima taip pat įtarti, jei būna padidėjęs mieguistumas. Tuo metu klasikinei depresijai būdingi sutrikimai, kai būna sunku užmigti ar labai anksti prabundama.

Sergantis atipine depresija žmogus gali miegoti per parą ilgiau nei 14 valandų. Tokiu atveju pirmoji pagalba – reguliuoti žmogaus dienotvarkę, nes paskyrus antidepresantų dažnai nebūna didelio efekto. Kasdienis užimtumas, žmogaus aktyvinimas, psichoterapija – šie metodai padeda tada, kai patyręs stresą ligonis puola į neviltį, kai vengia bendrauti.

Pavyzdžiui, įvykus konfliktiniam pokalbiui žmogus eina atsigulti į lovą arba saujomis ryja saldumynus.
Jei pavyksta išsiaiškinti su pacientu, kas paskatina tokį neadekvatų jo elgesį, galima keisti įpročius ir reagavimo į konfliktus būdą. Tokia elgesio terapija taip pat skatina sveikimą. Yra atlikti įdomūs tyrimai, rodantys, kad depresija gali būti susijusi su nutukimu, tačiau nėra aišku, kas yra priežastis, o kas – pasekmė.

JAV ir Vakarų Europoje prieš kelis dešimtmečius prasidėjusi nutukimo epidemija pasiekė ir Lietuvą – ji siejama su neracionalia mityba.

Bet čia kaltas ne vien maistas. Depresija susirgę žmonės turi gydytis medikamentais, sukeliančiais šalutinį poveikį, o tai gali dar labiau prišaukti nutukimo grėsmę.

Vaistų poveikis – viena priežasčių, dėl ko žmonės nesigydo depresijos, todėl daugėja sunkių komplikacijų.

– Ką apie depresiją galima sužinoti iš DNR tyrimo?

– Tik pusė depresija sergančių pacientų nenutraukia medikamentinio gydymo dėl jo šalutinio poveikio. Todėl labai svarbu tinkamai parinkti vaistus. Tai įmanoma padaryti atlikus DNR tyrimus. Šio genetinio tyrimo rezultatai rodo, kokių reikia psichotropinių vaistų. Atlikus laboratorinį tyrimą, įvertinami kepenų fermentai, nustatoma, kokiam metabolizmo tipui priklauso pacientas.

Metabolizmas – tai medžiagų apykaita, cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma.
Toks trijų Lietuvos pacientų tyrimas atliktas JAV, kur buvo išsiųsti jų kraujo mėginiai. Du pacientų mėginiai parodė, kad depresijos gydymas turėtų būti keičiamas.

Žinoma, DNR tyrimas nėra šimtaprocentis išsigelbėjimas, nes sergantiesiems depresija turėtų būti teikiama pagalba ir bendruomenėje. Jiems gali padėti karjeros konsultantai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojos. Pacientams reikia ir savipagalbos, todėl kuriami būdai, kaip padėti sau ir vienas kitam.

– Kas atsitinka, jei depresija ilgai negydoma?

– Gali išsivystyti psichozės simptomų. Tai – depresinio pobūdžio kliedesiai bei vadinamosios kūno haliucinacijos, pavyzdžiui, žmogui atrodo, kad jo kūnas nyksta, stoja širdis, nebeveikia plaučiai, kepenys, kad jis miršta, todėl atsisako maisto, taip pat gydymo.

Kai kuriais atvejais žmogų gali kamuoti depresijos kliedesiai, kurių turinys – kaltė. Pavyzdžiui, žmogus kaltina save dėl nebūtų dalykų, net įsivaizduoja, kad dėl jo kaltės sužlugs visa įmonė, kad jis padarė lemtingą klaidą, nors ji nebuvo esminė.

Skaičiai ir faktai

2013 metais Lietuvoje pagal apsilankymų pas gydytojus skaičių sergamumas depresija siekė 71 atvejį iš 1000 gyventojų.

Nuo 9 iki 20 proc. žmonių turi bent vieną depresijos simptomą, bet jiems dar nėra susiformavęs depresijos sindromas. Išsamus klinikinis depresijos vaizdas pasireiškia maždaug 4–6 proc. žmonių.

Depresijai tenka 12,7 proc. visų sveikatos sutrikimų, o alkoholio vartojimo nulemtiems sveikatos sutrikimams – 6,2 proc.

Net 25 proc. žmonių, kuriuos kamuoja depresija ir nerimo sutrikimai, nemano, kad tai liga, nes nieko apie ją nėra skaitę ar girdėję.

Danutė Jonušienė / lrytas.lt

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here