Depresija pro geštalto terapeuto akinius0 (0)
Kaip šauksi, taip atsilieps. Paliečiau depresijos temą ir ji visais kampais atsiskleidžia mano gyvenime. Netikėtose pokalbio temose, susitikimuose, mintyse ir net sapnuose. Jei būčiau neturjusi progos iš arti pažvelgti į ją, būtų nejauku. Beveik dvidešimt metų praleistų psichiatrijos sferoje leido man iš arti patyrinėti depresijos veidus. Šiandien tyrinėju ją pro geštalto terapijos akinius.
Psichoterapeutas Z. Froidas sakė, kad psichiškai sveikas žmogus turi sugebėti mylėti ir dirbti. Depresija yra ta klastinga liga, kuri pradangina norą mylėti , ir norą gyventi. Vietoj vitališkumo atsiranda noras numirti, pranykti, ištirpti be pėdsakų.
Žymi psichoterapeutė McWilliams tvirtina, kad psichinės ir emocinės sveikatos kriterijai yra gebėjimas mylėti, dirbti, žaisti. Gebėjimas kurti saugius santykius, išlaikyti savo kaip asmens autonomiją, mokėti integruotis, būti atspariam stresui, suvokti realią savo savivertę, turėti asmeninių vertybių sistemą, gebėjimas išbūti frustracijoje ir tt.
Susidūrus su depresija vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos užduoda sau žmonės yra „kodėl?”; „kodėl aš susirgau?”
Mokslinėje literatūroje dažniausiai aprašomos depresijos kaip ligos priežastys yra biologinių ir socialinių veiksmų sąveika su tam tikru psichosocialiniu stresoriumi. Vadinasi, depresija galima susirgti beveik nuo visko, nettinkamai sukritus eilei psichiką traumuojančių aplinkybių, faktorių.
Svarbiausiu išoriniu veiksniu galinčiu lemti depresijos atsiradimą ir vaiko raidos kokybę laikomas ankstyvas santykis su tėvais. Psichikos sveikatos pagrindas , pamatas klojamas vaikystėje. Saugi aplinka ir saugus vaiko prieraišumas prie tėvų užtikrina žmogaus stabilų vystymąsi ir nulemia tai,kad ateityje nekils pasąmoninių impulsų, kurie signalizuos apie nesaugumą, žemą savivertę, atstūmimą. Pasaulėžiūra bus kuriama pagal principą – pasaulis saugus ir geras, jame džiugu gyveti. Nesaugų prieraišumą patyrę vaikai užaugs suaugusiais, kuriems pasaulis yra pavojingas, gyventi yra sunku, gyvenime yra daug negatyvių emocijų.
Depresijos priežastimi gali būti paveldėjimas, traumuojančios netektys, somatinės ligos ir daugelis kitų priežasčių. Peršasi viena išvada, kad asmenims, kurie nuo vaikystės nesijaučia saugūs, suprasti ar palaikomi yra būdingas didesnis pažeidžiamumas depresijai. Įvairios psichologijos kryptys įvardija skirtingas depresijos atsiradimo priežastis.
Depresijos sergamumo pasiskirstymas tarp lyčių sunkiai suskaičiuojamas, nes manoma, kad vyrai linkę nuslėpti, kad serga depresija, moterys priešingai depresijos simptomatikai priskiria įvairaus pobūdžio simptomatiką, ypač PMS simptomus.
DSM IV, depresija apibrėžiama kaip būsena, pasižyminti prasta nuotaika, mažu kiekiu energijos, sumažėjusiu aktyvumu, sumažėjusia galimybe jausti malonumą, prasta dėmesio koncentracija ir nuolatiniu nuovargio jausmu. Daugiau kaip 90 procentų suicidinių minčių turėjusių klientų turėjo ir klinikinės depresijos simptomų ir kitų psichikos sutrikimų. Apibendrinant galima teigti, jog depresijai būdingi ryškūs pažintiniai, afektiniai, vaizduotės ir jutiminiai procesai, veikiantys stabiliu, lėtiniu ir visaapimančiu būdu (McWilliams, 2014). Tokie procesai depresiškų asmenų vidinėje struktūroje suformuoja netikrą savastį, trapią savigarbą, sukelia baimės, gėdos, kaltės ir nerimo jausmus, provokuoja agresiją, perfekcionizmo siekį (Miller, 2011).
Geštalto terapija depresinių sutrikimų atvejais gali būti naudinga kaip palaikomoji priemonė. Terapeutas iš sveiko žmogaus pozicijos padeda klientui/pacientui rasti asmeninių resursų kabintis į gyvenimą, kelti energijos lygį. Į gylį einanti terapija leidžia pamatyti depresijos sukeliamą antrinę naudą. Sunku suprasti ir pripažinti, kad kartais būti ligoniu, sergančiuoju yra labai patogu, tai tam tikra privilegija, kuri duoda papildomo dėmesio, rūpesčio, meilės. Po diagnozės priedanga galima nesiimti atsakomybės už savo gyvenimą, neaugti, likti vaiko statuse. Liga suteikia progą manipuliuoti savo artimaisiais, simuliuoti nedarbingumą. Geštalto terapija sugrąžina klientą į dabartį, iš naujo kuria visuminį pasaulio vaizdą, leidžia iš naujo pažinti save, savo kūną, emocijas ir jausmus. Geštalto terapija tuo pačiu kuria saugią erdvę, kur klientui nereikia būti ar atrodyti kitokiu, jis gali būti savimi. Dažnai terapeutas būna vienintelis depresiško kliento patikėtinis ir paskutinis žmogus jo aplinkoje, kuris dar juo tiki. Gaji klaidinga visuomenėje mintis, kad depresija yra simuliacija ar tingėjimas. Nuo tinginių, veltėdžių ir pesimistų visi nusisuka. Tokiu atveju geštalto terapeutas lieka visiškai lojalus , ištikimas savo klientui, neteisiantis ir nesmerkiantis, nemanipuliuojantis ir nemoralizuojantis.
Sveikam žmogui yra būtina, kad jį kas suprastų, o depresiškam žmogui – tai yra būtina sąlyga ,kad jis galėtų išgyventi.
Daiva Žukauskienė Geštalto terapeutė, psichikos sveikatos specialistė.
(Straipsnyje panaudota madžiaga iš Vilniaus Geštalto Instituto archyvo, „Depresijos samprata ir problematika. Darbo su depresišku klientu geštalto psichoterapijoje analizė „- Daiva Žukauskienė, 2016, Vilnius. )
Iliustracija: Ben Warren