depresija
Šaltinis: Jessica Owen / flickr

– Kas yra depresija? Pagal kokius požymius galima atpažinti šią ligą?

– Depresija – tai liūdna, prislėgta nuotaika. Ši liga turi daug požymių: liūdesys, prislėgtumo jausmas, greitas nuovargis ir ašaros, savęs nuvertinimas ir menkavertiškumas, nepaaiškinamas nerimas ar pastovi įtampa. Neretai pacientui tampa sunku mąstyti, kalbėti, veikti, o veide sustingsta kančios išraiška. Sunkiais atvejais gali atsirasti ir savižudybės ar savęs žalojimo idėjos bei veiksmai.

Depresija sergančio žmogaus niekas nebedomina, jis tampa abejingas aplinkai, sutrinka pasitenkinimo, malonumo pojūčių išgyvenimas, dažnai atsiranda abejingumas maistui, seksui ir kt. Nereta kamuoja nemiga, arba atvirkščiai – per didelis mieguistumas.

Šalia gali būti ir kitų būdingų depresijos simptomų: darbe tampa sunku susikaupti, ilgai atidėliojama darbo pradžia, sutrinka dėmesio koncentracija, aplanko įkyrios savęs apkaltinimo mintys, niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas. Depresijos būsenoje viskas matoma lyg per juodą uždangą – spalvos drumstos ir neryškios, pojūčiai atbukę, nėra jokios perspektyvos, planų.

Sergant depresija, gali kankinti ir įvairūs nemalonūs kūno pojūčiai bei skausmai galūnėse, kakle, krūtinėje, vidaus organuose, dažnai sustiprėja nugaros, skrandžio negalavimai, tai taip vadinamas somatinis depresijos komponentas.

Ne taip jau retai pasitaiko ir vadinamoji „atipinė depresija“ – nuotaika būna nedaug pažeminta, ar net normali, o pacientas atvirkščiai gali būti net perdėtai aktyvus. Toks žmogus lyg bėga nuo savo išgyvenimų, tačiau tuomet sustiprėja dirglumas, atsiranda impulsų kontrolės sutrikimai, pykčio priepuoliai, ypač sustiprėja nerimas, nemiga, ir pan. Panašiai žmogus itin sunkią vidinę savijautą milžiniškomis pastangomis gali kompensuoti, o neretai ir nuslėpti net nuo pačių artimiausių žmonių, atrodyti linksmas ir pasitempęs, todėl depresija turi ir savo „besišypsantį veidą“. Šiais atvejais dažnai drauge būna ir kitų psichikos sutrikimų.

– Dėl kokių priežasčių susergama šia liga?

– Depresijos priežastis aprašo kelios teorijos.. Viena pagrindinių depresiją sieja su paveldimumu, manoma, jog tai genetiškai apspręstas smegenų veiklos biocheminės pusiausvyros sutrikimas. Sutrinka įvairių biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (Serotonino, Noradrenalino, Dopamino ir kt.) koncentracija galvos smegenyse. Pacientų šeimose dažnai yra žmonių linkusių į nuotaikos sutrikimus.

Depresija gal atsirasti ir po patirtų įvairių skaudžių išgyvenimų: prievartos, praradimų, nusivylimų bei kitų psichologinių traumų.

Kai kurie žmonės pasižymi taip vadinamu „depresiniu charakteriu“ – jie yra jautresni, lengviau pažeidžiami, sunkiau ištveria įvairias gyvenimiškas krizes, lėčiau iš jų išbrenda, o dėl visų gyvenime nutinkančių nesėkmių linkę kaltinti pirmiausiai save. Tačiau tuo pat metu šie žmonės gali būti labai supratingi, dėmesingi, ištikimi ir atsidavę draugai, bendradarbiai. Jie dažniau linkę sirgti nuotaikos sutrikimais.

Kiekvienam sveikam, patiriančiam depresiją žmogui po kurio laiko, dažniausiai po kelių savaičių, skausmingi išgyvenimai praeina ar susilpnėja tiek, kad jis sugeba atsitiesti, žvelgti į ateitį ir atgauna pasitikėjimą bei viltį.

Visai kas kita tuomet, jei gyvenimiškos krizės išprovokuoja tikrą klinikinę depresiją ir žmogus suserga. Susirgę jau nebegali patys išlipti iš depresijos duobės.

Artimieji dažniausiai pradžioje nesupranta, kaip blogai žmogus jaučiasi ir laiko tokią būseną apsileidimu, reikalauja „suimti save į rankas“, „netingėti „.

Tačiau apimtas depresijos žmogus pats jau nebegali nei susiimti, nei prisiversti ką nors daryti, todėl tenka kreiptis pagalbos į specialistus.

Sunkia depresija sergančių žmonių padėtis yra ypač sudėtinga. Pacientas pats nebegali tvarkyti savo gyvenimo, pradeda neadekvačiai elgtis, iškrenta i socialinio konteksto, nebeįstengia bendrauti su draugais, artimaisiais, nebesugeba atlikti net smulkių buities darbų. Jis tiesiog palūžta ir laiką dažniausiai leidžia gulėdamas lovoje.

Dėl apatijos ir nenoro gyventi žmogui kyla minčių apie savižudybę.

Jeigu matote, jog pavyzdžiui, bendradarbis tampa užsidaręs, nuolat sėdi ir žiūri į vieną tašką, o lyg tarp kitko užsimena, kad nebenori gyventi — tai jau signalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį.

Yra daug klinikinės depresijos rūšių, tačiau paprastai pasakius: lengva depresija – kuomet dirbti nesinori, vidutinė depresija – kuomet valgyti nesinori ir sutrinka miegas, sunki depresija – kai jau nebesinori gyventi.

Medicinos tyrimai rodo, jog praktiškai kas antras iš mūsų gyvenime patiria nors vieną vidutinės depresijos epizodą, o lengvos depresinės būklės pasitaiko visiems be išimties.

– Šiuo metų laiku daug žmonių skundžiasi dėl prislėgtos būsenos, blogos nuotaikos ir jos svyravimų? Nuo ko priklauso tokia būsena? Ar tai irgi tam tikra depresijos forma?

– Geografiniu požiūriu mes gyvename tamsiojoje zonoje. Kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau žmonių, sergančių depresija. Yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp matomos šviesos intensyvumo ir biocheminių procesų galvos smegenyse. Šis biologinis mechanizmas skirtas reguliuoti natūralius cikliškus fiziologinius procesus (miego/būdravimo ritmą, bendrą aktyvumą, seksualinį elgesį, mitybą ir kt.).

Esant tamsiajam laikotarpiui daugiau žmonių skundžiasi prislėgta nuotaika, nedarbingumu, jaučiasi nuolat pavargę. Kai aplink pilka ir niūriu, keičiasi ir žmogaus nuotaika. O šviesiuoju metų laiku dažniau pasitaiko atipinės ligos formos su nerimu ir polinkiu į savižudybę.

Neveltui Skandinavijos šalyse toks populiarus gydymas šviesos terapija.

Be to, šiais laikais daugybę žmonių gyvena labai įtemptą gyvenimą: daug dirba, ima paskolas, kurias reikia sumokėti. Patiria stresą, nuolatinį nerimą, aplinkos, įvaizdžio spaudimą. Neigiamą įtaką daro ir įvairios reklamos, skatinančios būti sėkmingu, turtingu, sugebančiu viską kontroliuoti ar tiesiog – supermenu.

Visi šie dalykai slegia žmogų, tačiau tai nesusiję su ta sunkiąja depresijos forma, apie kurią kalbėjau prieš tai, laikoma, jog ji dažniausiai būna genetiškai apspręsta.

– Kaip gydoma depresija? Kas žmogui gali padėti?

Lengvesniais atvejais gerai padeda poilsis bei sistemingas ir kruopštus individualios „savęs mylėjimo programos“ įgyvendinimas. Nereikia pamiršti, jog laikas praleistas su draugiškais ir mylinčiais žmonėmis yra sveiko sielos gyvenimo pagrindas.

– Yra keli medicininiai depresijos gydymo būdai, tačiau dažniausiai taikomas gydymas medikamentais ir psichoterapija.

Gydymas vaistais dažniausiai apsiriboja antidepresantų ir raminančių vaistų grupės preparatų skyrimu.

Antidepresantai – tai medžiagos, kurios veikdamos tam tikrus ląstelių receptorius galvos smegenyse atstato dėl ligos sumažėjusią nuotaiką gerinančių medžiagų koncentraciją ir dėl to depresijos simptomai laipsniškai ima blėsti. Raminantys vaistai – šalina nerimo sukeliamą diskomfortą ir padeda užmigti.

Raminantys preparatai skiriami gydymo pradžioje, paprastai iki 2 mėn., o antidepresantus tenka vartoti ilgai, trumpiausiai 6-8 mėn. Nesilaikant gydytojo rekomendacijų, depresija gali vėl pasikartoti.

Padeda ir pokalbiai su psichologu, psichoterapeutu. Tačiau gilesnis psichoterapijos procesas taip pat yra sudėtingas, turi savo atskiras indikacijas, reikalauja ir laiko, ir paties žmogaus pastangų.

Tyrimais įrodyta, jog geriausius rezultatus duoda šių abiejų metodų derinimas.

Nors didžioji dalis pacientų laipsniškai pasveiksta, depresija gali kartotis.

Artimų žmonių supratimas ir pagalba labai gelbsti, svarbu nepalikti depresijos prislėgto žmogaus vieno su savo išgyvenimais, neįkyriai, bet tvirtai leisti jam suprasti jog esate šalia ir jums rūpi kaip iš tiesų jis jaučiasi.

Gyd. psichoterapeutė Agnė Kirvaitienė | psichoterapijoscentras.lt
Email: info@psichoterapijoscentras.lt
Mob. Tel.: +370 688 42222