autizmas

Maždaug 1 % JAV vaikų turi autizmui būdingų sutrikimų (ASD). Daugelyje šalių, taip pat ir JAV, susirgimų per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo, tačiau niekas nėra tikras kodėl. Vis dar neaišku ar tai paskatino aplinkos veiksniai, vėlesnis gimdymas ar geresnis būklės supratimas ir diagnozavimo pokyčiai.

Karštai diskutuojama aplinkos įtaka. Esama įrodymų, kad infekcijos nėštumo metu gali padidinti riziką. Kiti tyrimai išskyrė galimą ryšį su antidepresantais, tuo tarpu kiti ieškojo padidėjusio gyvsidabrio kiekio. Tačiau nustatyti bet kokią medžiagą nėštumo metu yra sudėtinga, kadangi reikia žinoti medžiagas ir laiką, kada su jomis buvo susidurta.

Norėdamas išspręsti šią problemą Andrey Rzhetskysu kolegomis Čikagos universitete analizavo 2003-2010 metų JAV sveikatos draudimo paraiškas, kuriose yra virš 100 mln. pacientų įrašų – trečdalis gyventojų. Jie naudojosi vyriškos lyties naujagimių lytinių apsigimimų duomenimis, kaip aplinkos rizikos veiksnių, veikusių tėvus, rodmeniu. Tai grindžiama moksliniu tyrimu siejančiu tokius apsigimimus ir toksinus aplinkoje, įskaitant pesticidus, šviną ir medikamentus.

Toksiška aplinka?

Komanda palygino kiekvienos apygardos tokių apsigimimų duomenis su ASD duomenimis. Po duomenų koregavimo pagal lytį, pajamas bei etninį, socialinį ir ekonominį statusą, jie nustatė, kad 1% apsigimimų pagausėjimas, – jų tiriamas aplinkos poveikio matas, – buvo susijęs su vidutiniškai 283% pagausėjusiais ASD atvejais.

Kai kuriose apygardose autizmo lygis didesnis nei kitose keletą kartų, ką mokslininkai interpretuoja kaip aplinkos toksinų pasekmę.

„Jei toksinai lemia geografinį autizmo atvejų paplitimą, tai turi praktinę reikšmę“, sako Rzhetsky. „Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje būna jų vaikai, politikai turėtų pasirūpinti aplinkos tvarkymu, o mokslininkai turėtų įtraukti duomenis apie vaikų aplinką į tolimesnius genetikos tyrimus.“

Tačiau ne visi yra tuo įsitikinę. Dorothy Bishopiš Oxfordo universiteto pažymi, kad apsigimimų lygiui įtaką gali daryti ne tik aplinkos, bet ir genetiniai veiksniai. „Manau, kad apsigimimų lygio susiejimas su aplinkos problemoms gana nepatikimas“, sako ji.

Alternatyvūs paaiškinimai

Rzhetsky atsako, kad apsigimimų skirstymas genetiniu požiūriu yra paaiškinamas sudėtingiau. „Atsižvelgiant į tai, kaip JAV gyventojai keičia savo gyvenamą vietą ir maišosi tarpusavyje, mažai tikėtina, kad kai kurios apygardose kelis kartus daugiau genetinių išsigimimų nei kitos“, sako jis.

Tačiau Benjamin Nealeiš Broad instituto Masačiusetse teigia, kad variacijos tarp apygardų gali būti ir dėl skirtingų sveikatos priežiūros standartų, dėl to kai kuriose vietose daugiau atvejų nei kitose.

Dar David Skuse iš UCL primena, kad tyrimui buvo naudojami ne atsitiktiniai, o draudimo reikalavimus atitinkantys duomenys. Pavyzdžiui, jeigu kas nors turi ir genitalijų apsigimimų ir ASD, tai galėtų padidinti tikimybę pateikti reikalavimus. „Yra daugybė galimų neobjektyvumų“, sako jis.

„Tokių didelių duomenų kiekio analizavimas, žinoma, vertingas, tačiau jų interpretavimas tampa tikru iššūkiu, nes duomenys nėra gauti iš kontroliuojamoje mokslinių tyrimų aplinkoje“, sako Neale. „Nestatyčiau prieš neigiamą toksinių junginių poveikį vaisiaus vystymuisi, tačiau pats tyrimas neduoda aiškaus atsakymo į tai, kokiu mastu šie aplinkos rizikos veiksniai prisideda prie autizmo“.

Simon Makin
New Scientist № 2961
logo

loading...