Dienos centrai kaimuose: darbuotojos alkaniems vaikams iš namų neša lašinius ir kopūstus

vaikas-valgo

Kaimas. Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“, besirūpinančios skurstančiais, mušamais, išnaudojamais, traumuotais vaikais centras. Pinigų nebėra. Darbuotojos alkaniems vaikams neša iš savo namų lašinius ir raugintus kopūstus, pačios uždribdamos pusė minimalios algos. Kas kaltas, kad likimo ir taip nuskriaustiems vaikams bei jais besirūpinančiais asmenims gyvenimas taptų dar koktesnis?

„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė papasakojo, kad tokia graudi situacija kaimuose veikiantiems organizacijos centrams susiklostė dėl to, kad šalies ministerijos nežmoniškai vėluoja paskelbti konkursus europiniams projektams, o pinigai iš senų projektų jau baigėsi.

„Tokios organizacijos kaip mūsų dar nepajėgūs tiek susitaupyti, kad turėtume pinigų keliems mėnesiams į priekį. Tikiuosi, kad kaip nors išgyvensime, bet tiems mažyčiams centrams kiekvienas euras yra aukso vertės ir kai kurie iš jų nepajėgūs susitaupyti ir išgyventi. Žinau, kad tų centrų darbuotojos neša iš namų lašinius, raugintus kopūstus, savo darže užsiaugintas daržoves, kad būtų ką duoti pavalgyti centrą lankantiems vaikams, kurie namuose dažnai valgyti negauna.

Yra labai didelis kontrastas tarp to, ką mes turime čia, Vilniuje, kokie europietiški esame, ir kas vyksta kaimuose. Ten nuvažiavus verkti norisi“, – pasakoja R. Dičpetrienė.

Šiai dienai „Gelbėkit vaikus“ organizacija kuruoja 33 vaikų dienos centrus, kuriuos kasdien lanko apie 700 vaikų. Iš viso, pastebi R. Dičpetrienė, Lietuvoje yra apie 180 vaikų dienos centrų, kuriuos lanko apie 5 tūkst. vaikų iš socialinės rizikos šeimų. Oficialiais duomenis, Lietuvoje 20 tūkst. vaikų auga socialinės rizikos šeimose, tačiau neoficialūs skaičiai, pastabi organizacijos vadovė, dar didesni. Tad turime mažiausiai 15 tūkst. vaikų poreikius nepatenkintus.

27 euro centai maistui

„Nuo šių metų ministerija nori praplėsti šių dienos centrų paskirtį, sakyti, kad tai yra šeimos dienos centras, kad kuo daugiau šeimų ir vaikų galėtų ateiti. Realybė yra tokia, kad net jei ir gauni finansavimą, jis yra toks menkas, kad vaikui dienai gaunasi vidutiniškai 27 euro centai maistui, kai batonas kainuoja 29 centus.

Dicpetriene

Rasa Dičpetrienė (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Manoma, kad centrai patys turi prisitraukti lėšų, maisto ir t.t. Profesionalesni centrai sugeba daugiau pagalbos prisitraukti, bet yra centrų, kaip, pavyzdžiui, Akmenėje, kur centro vadovė, kuri tiktų man į mamas, iš savo pensijos moka socialinei darbuotojai prie jos 100 eurų algos, kad tik ji nepabėgtų“, – pastebi R. Dičpetrienė.

Šiuose dienos centruose darbuotojų kaita yra labai didelė, nes jaunus žmones, sako pašnekovė, ten sulaikyti praktiškai neįmanoma.

„Centrai laikosi iš tų vyresnių pensinio amžiaus šventų moterų, kurios pačios jokios algos negauna, iš savo pensijų gyvena ir dar iš tų pačių pensijų kolegei duoda, kad ji nepabėgtų“, – kalba R. Dičpetrienė.

Tad šiuo metu, kalba organizacijos gen. direktorė, centrai negauna jokio finansavimo iš europinių projektų – geriausiu atveju pinigai pradės eiti kovo pradžioje.

„Daugiausiai, ką vienas dienos centras galės gauti, yra apie 14 tūkst,. eurų metams, kas yra vos po tūkstantį eurų per mėnesį, ir čia yra viskam: komunaliniams mokesčiams, algoms, maistui, jau nekalbant apie ekskursijas. Taip ir sukiesi beviltiškam, ubagiškame rate“, – kalba R. Dičpetrienė.

Pašnekovė nurodė, kad organizacijos kuruojamiems 33-ims centrams, kurie neužsidarė šituo laikotarpiu, patys kabėdami ant plauko, duoda pinigų, kad jie neužsidarytų, nes jų uždarymas reikštų tą patį kaip vaikams pasakyti: „jūs pabūkit kur nors“.

Visgi apie 20 proc. organizacijos kuruojamų dienos centrų dėl lėšų stygiaus šiuo metu neveikia.

„Vilniuje mes dar neprapulsime, čia yra kitaip, bet jei paimame regionus, ten, kur geresni santykiai su savivaldybe, jie dar prasisuka, bet yra tokių, kur savivaldybei šimtas metų iki tų dienos centrų. Ten yra graudus vaizdelis“, – sako R. Dičpetrienė.

padeka

Problemos šaknys

Organizacijos vadovė sako, kad mūsų tauta kraujuoja atvira žaizda, nes nesibaigia nuskriaustų, primuštų, po stalu augusių, apleistų, išbadėjusių, seksualiai artimųjų išnaudotų, nusižudžiusių ir nužudytų vaikų istorijos.

„Žiūrint į problemos šaknis, iš kur visa tai ateina, matome, kad turime apie 10 tūkst. šeimų, kurioms reikia pagalbos. Tose šeimose auga apie 20 tūkst. vaikų. Bet iš tikro tai tik ledkalnio viršūnė, ir pagalbos reikia žymiai daugiau šeimų“, – sako R. Dičpetrienė.

Pašnekovė nurodo, kad tik apie 50 proc. šių šeimų turi alkoholio problemų. Kalbat apie alkoholikus, tiek savivaldybės, tiek socialiniai darbuotojai, tiek ir visi kiti, R. Dičpetrienės teigimu, tuos žmones atstumia.

„Kai alkoholis užvaldo žmones, kai jis nebegali išlipti, jam nežmoniškai reikia pagalbos, o mes atstūminėjam ir jis tik dar daugiau geria. Jei socialinė darbuotoja mato, kad tame mieste nėra paslaugų šiems žmonėms, nėra anoniminių alkoholikų klubo, ji pasilieka su tomis problemomis viena. Tad čia reikia sprendimo iš viršaus“, – pasakoja pašnekovė.

Ne smerkti, o įkalbėti gydytos

Sėkmingas pagalbos alkoholikams pavyzdys, nurodo ji, buvo Alytuje.

„Alytaus rajono meras trenkė kumščiu į stalą ir jau ketverius metus įgyvendina blaivybės programą ir jiems pavyko ištraukti 34 žmones iš to liūno. Viskas prasidėjo nuo požiūrio keitimo– turi jo nebesmerkti, o įkalbėti žmogų gydytis.

Savivaldybės žmonės nutarė, kad iš tiesų nori padėti tiems žmonėms. Tada jie po vieną žmogeliuką įkalbinėjo gydytis. Priemonių tikrai yra daug, ir jos visiems žinomos: nuo lašelinių, išblaivinimo iki užkodavimo, Minesotos programos“, – sako R. Dičpetreinė.

Jos žiniomo, Alytaus savivaldybei per metus išblaivinimo programa kainuoja apie 3 tūkst. eurų, o atnešamas gėris yra neįkainuojamas. Tad „Gelbekit vaikus“ vadovė reziumuoja: kol savivaldybės kratysis atsakomybės, tol nepadės niekas.

Nemoka auklėti vaikų

Kita problema – tėvai nemoka auklėti savo vaikų. Pašnekovė nurodo, kad Lietuvoje apie 50 proc. tėvų naudoja fizines bausmes kaip auklėjimo būdą.

„Tada turime šulinio tragediją, tada Seime dar kai kas pasakoja, kad jį auklėjo mušant ir jis užaugęs Seimo nariu. Jeigu keliaujame iki mušiko šaknų, prieiname iki tarybinių laikų. Tas laikotarpis buvo ilgas, tai nebuvo metai dveji. Buvo auklėjama per baimę, prievartą, fizines bausme. Rezultatas: muštų, paklusnių bailių karta. Psichologai seniai įrodė, kad mes nesąmoningai auklėjame savo vaikus, kaip mus auklėjo tėvai, jeigu mus mušė, tai ir mes mušim, nebent sąmoningai kirsime tą ratą ir sakysime stop.

Tada sakome, kad yra daugybė pozityvios tėvystės mokymų per sąmoningumą, nes mušant vaikai klauso tol, kol bizūnas šalia, o po to vis tiek ieškosi kelių, kaip čia tų draudimų išvengti. Kad ir kaip būtų liūdna, šiai dienai mušimas yra toleruojamas“ , – sako R. Dičpetrienė.

Pašnekovė nurodo, kad jos vadovaujama organizacija penkiolikoje savivaldybių penkeri metai vykdo projektą, kuriuo siekiama, kad vaikas neatsidurtų globos namuose. Visos savivaldybės, anot jos, pasako, kad jiems nežmoniškai reikia psichologinės pagalbos socialinės rizikos šeimoms, tačiau kaimuose nėra psichologų arba žmonės nenori pas juos lankytis, nes bijo apkalbų.

„Jeigu kiekviename mieste būtų anoniminių alkoholikų būrelis, vyrų krizių centras, moterų krizių centras, psichologas, stiprūs, valdžios palaikymą turintys socialiniai darbuotojai, vaikų dienos centras ir laikinieji globėjai kaip alternatyva globos namams, nebūtų šulinio tragedijos“, – reziumuoja R. Dičpetrienė.

0,5 mln. eurų daugiau

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) raštu pateiktame atsakyme teigiama, kad ministerija, įgyvendindama Vaiko gerovės 2013–2018 metų programą ir vieną jos priemonę, kuria siekiama plėsti vaikų dienos centrus savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms, kiekvienais metais skelbia Vaikų dienos centrų projektų rėmimo konkursą. Juo siekiama skatinti vaikų dienos centrų veiklą ir plėtrą.

„Šiuo metu vyksta 2016 metų vaikų dienos centrų veiklos projektų finansavimo atrankos konkursas, kuriame dalyvauti ir teikti paraiškas galėjo visos reikalavimus atitinkančios nevyriausybinės bei kitos organizacijos. Paraiškų priėmimo terminas yra pasibaigęs, šiuo metu vyksta pateiktų projektų vertinimas.

Atsižvelgdama į tokių paslaugų reikalingumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vaikų dienos centrų veiklą finansuoja jau nuo 2002 metų. Siekiant kokybiškų ir savalaikių paslaugų teikimo, labai svarbus ir savivaldybių finansinis prisidėjimas“, – teigia ministerijos specialistai.

Pasak SADM atstovų, 2016 metams ministerija vaikų dienos centrų projektams remti skyrė 0,5 mln. eurų daugiau nei 2015 metais. Iš viso 2016 metams vaikų dienos centrams finansuoti numatyta 3,1 mln. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, numatoma, kad finansavimą gaus per 200 vaikų dienos centrų, kurie teiks paslaugas ne vien vaikams iš socialinės rizikos šeimų, bet ir kitiems bendruomenėje gyvenantiems vaikams.

„Būtent tai yra nauja – kad vaikų dienos centruose galės lankytis visi vaikai, kuriems reikalingos dienos socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugos. Tai ypač svarbu, nes laiku ir vietoje suteiktos paslaugos gali veikti prevenciškai ir padėti užkirsti kelią patekimui į riziką.

Be to, siekiant didinti vaikų dienos centrų teikiamų paslaugų kokybę, 2015 metais parengtos ir patvirtintos Vaikų dienos centrų veiklos rekomendacijos, nustatančios veiklos principus, tikslus, uždavinius ir funkcijas, veiklos organizavimo ypatumus“, – teigia SADM specialistai.

Ministerijos atstovai nurodo, kad, siekiant tobulinti vaikų, esančių rizikoje, gerovę, 2014-2016 m. vaikų dienos centrų veikla plėtojama ir Europos ekonominės erdvės lėšomis. Renovuojamos jau veikiančių centrų patalpos bei steigiami nauji centrai, tobulinama darbuotojų kvalifikacija. Šioms veikloms įgyvendinti, SADM teigimu, skirta 3 543 00 eurų.

Ieva Kazlauskaitė | tv3.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.