Dirbti mažiau – pasiekti daugiau

darbas

Kartais sutinkame žmonių, kurie savo produktyvumu ir gebėjimu atlikti daugybę skirtingų vaidmenų mums daro įspūdį. Pvz., mano kolegė Rūta, studijavusi doktorantūroje ir sėkmingai apgynusi ambicingą disertaciją, dar augino tris puikius, linksmus vaikučius, dirbo praktinį darbą bei kuravo keliasdešimt psichologinės pagalbos teikimo grupių. Natūralu, jog kyla klausimas: „Kaip ji viską spėja?“

1 priešas. Atidėliojimas

Ką gali atlikti tuoj, niekad nesakyk – rytoj.
Liaudies išmintis

Pamenu, studijų laikais, kai reikėdavo ruoštis egzaminams ir perskaityti nemažą pluoštą paskaitų konspektų, staiga kildavo noras susitvarkyti kambarius, pasigaminti valgyti, aplankyti gimines. Reikšmingų, grėsmingų darbų atidėliojimas yra pats didžiausias produktyvumo priešas.

Dažniausiai atidėliojamos tokios užduotys, kurios atrodo didelės, sunkiai įveikiamos, nekontroliuojamos. Dėl kylančio nerimo ieškoma įvairių nereikšmingų užsiėmimų, pasiteisinimų. Laikas švaistomas naršant socialiniuose tinklalapiuose, dalyvaujant nerimtuose pokalbiuose su kolegomis. Sakoma, jog „gera pradžia – pusė darbo“, tačiau būtent pradėti sunkiausia.

Ką daryti? Visų pirma, prisiminti, kad kuo ilgiau atidėliosi, tuo daugiau jėgų išeikvosi ir tuo labiau mažės motyvacija. Taigi, tavo vienintelė išeitis – pradėti veikti. Pirmieji žingsniai gali būti apmąstymas ir suplanavimas, kaip ir kada užduotį atliksi. Vos žengusi pirmuosius žingsnius, pamatysi, kad užduotis nėra tokia grėsminga, kaip atrodė, atsiras didesnė motyvacija veikti. Tyrimai taip pat rodo, kad, pradėjus darbą, tikimybė jį užbaigti labai didelė. Mokslininkai tvirtina, jog žmonės, negalėdami iki galo atlikti kokios nors užduoties, patiria kognityvinį disonansą (stresą, įtampą), kuris skatina ieškoti būdų, kaip užbaigti pradėtą darbą.

Antra, pažvelk į projektą kaip į pyragą, kurį galima supjaustyti mažais gabalėliais ir suvalgyti po vieną kasdieną. Pagalvok, kokiomis dalimis projektas gali būti išskaidytas, kaip ir kada atliktas. Ėjimas link galutinio rezultato nedideliais, bet efektyviais žingsniais leis pajusti mažas pergales ir labiau motyvuos veikti.

Trečia, kai kitą kartą norėsis atidėlioti darbus, prisimink šių tyrimų duomenis: žmonės, nuolatos atidėliojantys darbus, mažiau uždirba, sunkiau išlaiko darbo vietą, turi mažesnę tikimybę įsidarbinti. Galbūt tokia statistika motyvuos pradėti?

2 priešas. Daug vienu metu

Iki šiol egzistuoja mitas, kad, darant keletą darbų vienu metu, atliekama daugiau. Tačiau tyrimai rodo, kad įvairių užduočių atlikimas vienu metu (angl. „multitasking“) ne didina produktyvumą, o jį mažina. Perėjimas nuo vienos užduoties prie kitos reikalauja trumpos pertraukos, kuri gali sumažinti produktyvumą net iki 50 %. Kitaip tariant, atlikti įvairias užduotis vienu metu užtrunka ilgiau, nei atlikti visas jas po vieną atskirai.

Šalia mažėjančio produktyvumo, tyrimai rodo, kad žmonės, atliekantys daug užduočių vienu metu, yra mažiau patenkinti darbu. Taigi, norėdama būti produktyvi, veik susikaupusi, dėmesį koncentruodama į atliekamą užduotį.

3 priešas. Akys didesnės už skrandį?

Devyni amatai – dešimtas badas.
Liaudies išmintis

Vienas geras mano draugas nuolatos skundžiasi per dideliu darbo krūviu. Be abejonės, jis tam turi rimtą pagrindą. Linas dirba keturiuose skirtinguose darbuose. Keletą kartų per savaitę jis važinėja į skirtingų miestų ligonines ir vertina psichinę negalią turinčius pacientus. Dar jis dėsto dviejuose universitetuose, užsiima psichologiniu konsultavimu ir atlieka mokslinius tyrimus. Kai jis guodžiasi, kad labai pavargsta ir patiria daug streso, man vis norisi pasiūlyti atsisakyti bent vienos iš veiklų. Tačiau žinau, ką jis sakys. Jis primins man, kad tada uždirbs mažiau pinigų ir negalės sau tiek leisti, kiek gali dabar. Paradoksalu, tačiau pramogoms Linas beveik nebeturi laiko.

Būti produktyviai nereiškia daryti viską. Prieš ko nors imdamasi turėtum pagalvoti, ar tai, ką darai, yra susiję su ilgalaikiu tikslu, kurį nori pasiekti. Mūsų laikas ribotas, visi turime tas pačias 24 valandas, todėl daryti viską – ne išeitis. Galima galvoti, kad pačia bendriausia prasme yra dviejų tipų tikslai: tie, kurie turėtų būti įgyvendinti, ir tie, kurie privalo būti įgyvendinti. Pagalvok, prie kurios kategorijos priskirtum užduotį, kurią dabar ketini atlikti.

4 priešas. Netinkamas laiko valdymas

Tyrimai rodo, kad laiko valdymo įgūdžiai sumažina atidėliojimą ir padidina produktyvumą. Beveik kiekviena mūsų gali išsiugdyti geresnius laiko valdymo įgūdžius.

Kaip tinkamai valdyti laiką? Pirmiausia, užsirašyk darbus, kuriuos turi atlikti, ir įvertink juos balais nuo 1 iki 5 pagal svarbą. Penki balai turėtų atitekti svarbiausiems ir skubiausiems darbams. Antras žingsnis – tinkamas darbų paskirstymas laiko atžvilgiu. Patys svarbiausi ir sunkiausi darbai turėtų būti atliekami tada, kai esi produktyviausia. Trečia, kiekvienai dienos veiklai turėtum numatyti konkretų laiką (taip, kaip parodyta laiko registro lentelėje). Nepamiršk palikti laiko pertraukoms. Tyrimai rodo, kad trumpos pertraukos tarp darbų didina bendrą produktyvumą.

laiko-registras

Kur link keliauji?

Jei įsigilintume į žymiausių žmonių, kuriems ypač sekėsi, biografijas, pamatytume, kad jie labai tikslingai naudojo savo laiką. Taigi, norint būti produktyviai ir lydimai sėkmės, reikėtų planuoti ne tik kasdieninius ar savaitinius darbus, bet ir ilgalaikius gyvenimo tikslus.

Įsivaizduok, kad įlipi į didžiulį kalną arba pakyli į dangoraižio viršūnę, iš kur gali matyti viską, kas vyksta tavo gyvenime. Matydama, kas dedasi aplinkui, gali nuspręsti, kas turėtų vykti toliau. Tu esi tarsi architektė, kuri sprendžia, kur statyti vieną ar kitą pastatą, kaip turtinti ir puošti savo miestą.

Tikslų kėlimas turi keletą teigiamų poveikių: motyvuoja, leidžia geriau kontroliuoti savo gyvenimą, sumažina nerimą bei stresą, kuria iššūkius ir leidžia pajusti pasiekimų džiaugsmą, suteikia prasmės veiklai, padidina sėkmės tikimybę ir leidžia įvertinti, ar tai, ką darai, dabar siejasi su tuo, ko sieki ateityje.

Trumpalaikiai tikslai turėtų būti konkretūs, lengvai įvertinami (aiškiai supranti, kai juos pasieki), realūs ir turintys aiškiai numatomą įvykdymo datą. Ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus galima kelti sekant straipsnyje pateiktos lentelės pavyzdžiu.

tikslu-sritis

Vyturiai ir pelėdos

Žmonių biologiniai laikrodžiai nėra vienodi. Vieni energingiausiai ir produktyviausiai veikia ankstyvą rytą ir dienos pradžioje, kiti – po pietų, vakarais. Vertinant apskritai, žmogaus aktyvumas yra mažiausias apie 3–6 val. ryto. Apie vidurdienį visi žmonės būna daugiau mažiau vienodai aktyvūs. O apie trečią valandą dienos dažnai jaučiame norą snūstelti.

Vienas būdų įvertinti savo produktyvumą – atlikti kokią nors (visada tą pačią) užduotį skirtingu dienos laiku. Pvz., pamėgink išspręsti kryžiažodį (arba sudėlioti paveikslėlį-mozaiką) 8, 10, 12, 14 ir 16 val. ir stebėk, kada ši veikla atrodė lengviausia. Laikas, kurio metu rezultatai buvo geriausi, yra tavo produktyviausias laikas, kada gali atlikti sunkiausius, didžiausius, daugiausiai jėgų reikalaujančius darbus. O ramesnės būsenos periodu gali atlikti mažiau energijos reikalaujančias užduotis, pvz., peržiūrėti ir atsakyti į elektroninius laiškus.

Įvertinti bendrą paros aktyvumą galima užpildžius straipsnyje pateiktą dienos produktyvumo lentelę. Produktyvumas vertinamas penkiais lygiais: miegas, žemas, vidutinis, aukštas ir labai aukštas. Kiekvienai valandai priskirk tokį produktyvumo lygį, kuris geriausiai apibūdina tavo būseną konkrečiu metu (pažymėk taškeliu). Sujungusi taškus pamatysi savo produktyvumo piką.

produktyvumas

Verslininkas Romas kreipėsi į konsultantą, prašydamas pagalbos įveikiant stresą. Atrodė, kad didžiausias jam kylantis iššūkis yra laiko valdymas. Jis nespėdavo atlikti numatytų užduočių, vėluodavo į susitikimus, jam trūkdavo laiko šeimai ir draugams. Konsultantas patarė susidaryti labai tikslų kiekvienos dienos veiklos planą ir griežtai jo laikytis. Po savaitės verslininkas grįžo į konsultanto kabinetą ir pasakė, kad ankstesnis gyvenimas jam patiko labiau. Dabar, kai savo laiką griežtai kontroliuoja, jis jaučia didesnę įtampą, nei darydamas lanksčius, nors ir neproduktyvius sprendimus.

Taigi, nors produktyvumui palaikyti reikalinga drausmė, geras laiko ir tikslų planavimas, gali būti, kad kai kuriems žmonėms mielesnis spontaniškas, neplanuotas ir nebūtinai produktyvus gyvenimas.

Reikšmingų, grėsmingų darbų atidėliojimas yra pats didžiausias produktyvumo priešas.

Atlikti įvairias užduotis vienu metu užtrunka ilgiau, nei atlikti visas jas po vieną atskirai.

Žmonės, nuolatos atidėliojantys darbus, mažiau uždirba, sunkiau išlaiko darbo vietą, turi mažesnę tikimybę įsidarbinti.

Psichologė dr. Milda Perminienė
Kauno technologijos universitetas
Foto: Alejandro Escamilla
moters_psichologija

 

Share Button

You may also like...

5 komentarai

  1. Geras parašė:

    O kodel ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų lentelėje Šeima yra paskutinėje vietoje? Argi tai neturėtų būti prioritetu?

    • Mistika parašė:

      Čia tik pavyzdys, juk tikslus gali susidėlioti pagal save ir savo prioritetus ir nebūtinai kaip čia parašyta.

  2. Donaldas parašė:

    Ar tai tik moterims straipsnis? Nes įprastai rašoma bendrąja prasme, dabar net sunkiai skaitosi ir kliūva. Gaila.

  3. Donaldui parašė:

    Tiesiog šitas straipsnis iš žurnalo skirto moterims.

  4. Donaldas parašė:

    Ačiū už atsakymą, tik buvo smalsu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.