Dr. Jelena Stanislavovienė: kaip rūpintis savo psichine sveikata?

Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir darbo bei mokymosi procesus organizuojant nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai kelia rimtų iššūkių ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Stanislavovienė. Ekspertė pataria, kaip įveikti sunkumus COVID-19 pandemijos metu ir kokių esminių sveikatos saugojimo principų laikytis.

Likime namuose, bet nenutraukime socialinių ryšių

Net ir griežtai laikydamiesi karantino taisyklių ir leisdami laiką namuose, nenutraukime socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti. Naudodami technologijas, bendraukime su šeimos nariais, draugais, kolegomis, mokslo bendrakursiais, su žmonėmis, kurie gali mums padėti ir kuriems mes galime padėti. Palaikykime vieni kitus. Jei esame priversti pasirodyti viešose vietose, elkimės griežtai pagal sveikatos saugojimo taisykles, venkime bendravimo, išlaikykime saugų atstumą.

Maksimaliai apsaugokime savo ir aplinkinių sveikatą

Laikykimės visų specialistų rekomendacijų: dažnai plaukime rankas, dėvėkime kaukes ir kitas apsaugos priemones viešose vietose. Pajutę, kad negaluojame, skambinkime specialistams. Įjunkime savyje „rūpestingo piliečio“ mechanizmą, nuolat jauskime atsakomybę už savo ir aplinkinių apsaugą.

Nepasiduokime panikai ir liūdesiui

Negalvoti apie grėsmę gyvybei ir sveikatai yra neįmanoma, ypač jei žmogus negali išeiti iš namų. Bet kokia kritinė situacija gali kelti nerimą, atsiranda depresinės nuotaikos – psichologai teigia, kad krizės ar nežinomybės laikotarpiu yra normalu jausti stresą, nerimą, liūdesį ar net pyktį. Jeigu jaučiame, kad nerimas arba kitos emocijos tampa per stiprios, specialistai rekomenduoja apriboti gaunamos informacijos kiekį. Tikrinkime naujienas tik kartą ar kelis per dieną, geriausiai tuo pačiu metu. Rinkimės patikimus, oficialius informacijos šaltinius.

Esant poreikiui, kreipkimės į specialistus. Daugelis jų pasiekiami internetu ir konsultuoja naudodami Skype, Viber, Messenger, WhatsApp ar kitas programėles. Taip pat veikia telefoninės pagalbos linijos, tokios kaip Vilties linija ir kitos. Apie emocinę paramą internetu daugiau informacijos galima rasti čia.

Be to, daugiau nei šimtas psichologų ir psichoterapeutų susivienijo po vienu stogu ir teikia nemokamą nuotolinę emocinę pagalbą medikams, rezidentams ir jų artimiesiems.

Užsiimkime maloniais ir naudingais dalykais

Pagalvokime, kas mums teikia malonumą ar yra naudinga ir leidžia nukreipti dėmesį nuo varginančių minčių. Likę namuose, pasistenkime neužmiršti sveiko gyvenimo būdo: sveikai maitinkimės, pakankamai miegokime, mankštinkimės, išeikime pasivaikščioti ten, kur saugu ir nėra daug žmonių.

Dabar atsirado laiko pasirūpinti savimi ir savo artimiausiais, bendrauti, daryti tai, apie ką seniai svajojome: skaityti knygas, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, mokytis, sportuoti, užsiimti savo mėgstama veikla. Galima tvarkytis, atsinaujinti. Apmąstyti savo gyvenimo pasiekimus, išsikelti naujus tikslus. Darykime viską, apie ką pamiršome nuolat besisukdami nesibaigiančiame kasdienybės rate. Atėjo laikas sustoti ir pagalvoti.

Organizuokime savo veiklą

Nepamirškime, kad dabar yra ne atostogos, o karantinas. Išsaugokime rutiną, prie kurios buvome įpratę. Pasistenkime suteikti dienai tam tikrą struktūrą, planuokime veiklas. Tai padeda grąžinti kontrolę, kurios praradimas šiomis dienomis skatina nerimą. Pastovus dienos režimas ypač svarbus studentams.

Jei kyla problemų organizuojant savo veiklą, nenukrypkime nuo ankstesnių įpročių. Naudokime žadintuvą ir kelkimės įprastu laiku. Svarbiausius reikalus atlikime pirmoje dienos pusėje.

Nuotoliniu būdu besimokantiems studentams ar darbuotojams, dirbantiems iš namų, patariama stengtis neatidėlioti aktualių užduočių atlikimo, derinti mokymąsi ir darbą su poilsiu. Naudokime laiką racionaliai, naudingai, vertinkime galimybes daugiau išmokti, atlikti, sužinoti, pasitobulinti. Ir svarbiausia – nepraraskime optimizmo ir vilties. Nuo negatyvių minčių niekam nebus lengviau, apsupkime save tik gerosiomis emocijomis ir gražiais, prasmingais darbais.

Padėkime vieni kitiems

Žmonijos istorija liudija, kad iškilus grėsmei kiekvienam bendruomenės nariui stiprėja bendrumo jausmas. Žinoma ir tai, kad epidemijų metu su infekcinėmis ligomis susijusi stigma gali skaldyti visuomenę, tačiau būtent tokiomis aplinkybėmis nepaprastai reikalingas bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba. Jei dažnai jaučiate bejėgiškumą ar norite padėti gerinti susiklosčiusią situaciją, pasvarstykite apie pagalbos kitiems ar savanorystės galimybes. Galbūt kažkam jūsų žinios, patirtis ir geranoriškumas išgelbės sveikatą ir gyvybę.

Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos stipinimą – Valstybinio psichikos sveikatos centro interneto svetainėje, o PSO rekomendacijas dėl psichikos sveikatos COVID-19 protrūkio metu galite rasti čia.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.