Draugaujam su vaikinu, bet jis nekenčia mano draugų

jis-nekencia-mano-draugu

Klausimas:

Sveiki, visuomet sunkioje situacijoje pagalvodavau apie Jus – psichologus. Tačiau stengiausi visuomet išspręsti savo problemas pati, tam, kad tobulinčiau save. Bet kuo toliau tuo sunkiau tai daryti. Todėl kreipiuosi į Jus.

Draugaujam su vaikinu 6 mėnesius, 2 iš jų gyvenam kartu. Jam yra 26 m., jis užima gan aukštas pareigas darbe. Pats nėra lietuvis (nors gimė Lietuvoje), ir dėl to domisi savo tautybės šalimi (skaito politinius straipsnius, žiūri politines laidas kiekvieną mielą dieną). Viskas buvo beveik gerai palyginus su dabartine situacija. Pykstamės su juo jau 3 dienas dėl mano nuomonės, kurią jis vadina vaikiška (nors man jau 23 ne už kalnų). Jis nenori susipažinti su mano draugais. Aš jam sakau, jog jei tu gerbi mane, tai turi gerbti ir aplinką, kurioje aš gyvenu. Jis su manimi kategoriškai nesutinka ir visa tai privedė prie to, jog kaip ir turiu rinktis tarp draugų ir jo. Pavyzdžiui artėjant mano gimtadieniui, nežinau kaip pasielgti, nes jis galima sakyti nekenčia mano draugų dėl to, kad jie yra lietuviai, jie yra kvailesni už jį ir pan. Ar galėtumėte patarti kaip galbūt galėčiau jam įrodyti, jog jis klysta? Nes tikrai neketinu visuomet dalintis tarp dviejų pusių, kurias myliu. Jei jis nepakeis savo nuomonės, greičiausiai reikės nutraukti visus santykius, o tai darysiu 3 kartą gyvenime. Nekenčiu kentėti šito jausmo. Pradedu gailėtis dėl savo poelgio greitai prisirišti ir atiduoti viską kitam žmogui.
Aš būsiu be galo dėkinga jei atsakysite man bent pora sakinių ir leisite jį, o galbūt ir save, suprasti.
Pagarbiai
Inga (vardas pakeistas)

Atsakymas:

Dėkoju už jūsų laiką. Girdžiu, jog šiuo metu susiduriate su nesklandumais – jaučiatės įstrigusi kivirče su partneriu dėl jūsų draugų pozicijos jūsų santykiuose. Pradėti jums atsakymą norėčiau nuo to, į ką labiausiai norisi atkreipti jūsų dėmesį:

Jūs teigiate savo draugui, jog jei jis gerbia jus, turi gerbti ir jūsų aplinką – iš tiesų, mes tikimės iš savo partnerių, kad jie priims mūsų aplinkos žmones. Tai kiekvienam iš mūsų malonu ir svarbu. Tačiau vargu, ar gali mūsų partneris iš tiesų privalėti tai mums. Jūsų draugas yra kitas, kitoks žmogus, ir nebūtinai tai, kas jums labai miela ir svarbu, jam turi tapti tuo pačiu. Jūs kalbate apie pagarbą sau ir jūsų aplinkai, tačiau užmirštate tuo metu apie pagarbą partneriui ir jo pasirinkimams – jis gali galvoti kitaip, spręsti kitaip, rinktis kitaip, turėti kitokias reikšmes tiems patiems įvykiams interpretuoti. Ir tai taip pat yra gerbtina.

Norite įrodyti jam, kad jis klysta – būtent šis jūsų noras trukdo jums iš tiesų prieiti kažkokį sutarimą draugų klausimu. Juk jo akimis žiūrint, tikriausiai, klysta ne jis, o jūs. Kas yra visiškai natūralu ir normalu. Jūs abu žiūrite iš savo savitų pozicijų. Taigi, norint pasiekti to, kad jis jus geriau suprastų, išgirstų ir priimtų jūsų poziciją, tą pradžiai turite padaryti pati. Pamėginkite tą jo nenorą bendrauti su jūsų draugais suprasti. Smalsiai (tik jokiais būdais ne smerkiančiai) klauskite jo, su kuo yra susijęs tas jo nenoras, bei mėginkite iš tiesų suvokti jo reikšmes ir jausmus. Tokiu būdu jums pavyks ir jam parodyti, kad jis jums rūpi, ir pačiai geriau ir aiškiau pamatyti situaciją, kokia ji iš tiesų yra, nes šiuo metu atrodo, kad kalbate tik iš gynybinės pozicijos, puldama ir niekindama partnerio pasirinkimus jūsų draugų atžvilgiu. Jūs, be abejo, ginatės, ką tikriausiai, daro ir jūsų draugas, tačiau nustoti gintis ir pamėginti eiti vienas kito supratimo keliu, tikriausiai būtų pats tiesiausias kelias į tarpusavio supratimą.

Gali būti, kad iki galo supratus savo partnerį paaiškės, kad dalintis tarp dviejų pusių jums visai ir nereikia. Gali būti, kad dalį draugo priešiškumo jūsų draugams sukuriate pati, priešpastatydama juos jam.

Rašote, jog esate linkusi greitai prisirišti ir atiduoti viską kitam žmogui. Suprantu, jog dažniausiai santykiuose neišlaikote savo aiškių ribų, be to tampate pernelyg priklausoma nuo partnerio, kas po to, tikriausiai, įtakoja jūsų norą keisti partnerį, kad jis elgtųsi taip, kaip jūs norite, o ne taip, kaip iš tiesų jis būtų linkęs elgtis, vadovaudamasis savomis autentiškomis vertybėmis. Jūs tikriausiai savotiškai susiliejate su partneriu ir tuomet tampa ypač sunku priimti tą partnerio nuomonę, kuri neatitinka jūsiškės. Tačiau būtent dabar, susiklosčius šioms aplinkybėms jūs turite puikią galimybę išmokti būnant su partneriu būti atskira asmenybe, leidžiančia ir partneriui tokiu būti.

Pamėginkite nuoširdžiai pasikalbėti ir išgirsti savo draugą, tuo pačiu pamėginkite nuoširdžiai išsakyti, kaip jaučiatės dėl to, jog jums atrodo, kad jis nepriima jūsų draugų, ir kaip jums kyla jausmas, jog turite suplyšti pusiau. Neabejoju, jog jei sugebėsite išgirsti savo draugą, jis taip pat turės daugiau motyvacijos ir noro išgirsti jus. Tokiu būdu tikrai surasite tokį šios situacijos sprendimą, koks tenkintų jus abu, kaip du atskirus, autentiškus žmones.

Psichologė Giedrė Gutautė – Klimienė
seimospsichologas.org

Share Button

You may also like...

3 komentarai

  1. che parašė:

    is laisko matosi, kad mergina negerbia saves, kaip galima buti su zmogum, kuris kazka vercia. O tai tipo tu ne lietuve, ar tik isimti padare tik tau, o kokiais zmonem jis laiko tavo tevus, irgi kvailesniais uz ji ?

  2. che parašė:

    To Psichologas. Viena dalis yra teisinga pas jus atsakyme, del isiklausimo bei pasikalbejimo be isankstinio nusistatymo. Bet visur kitur tai pievos. Nepykite,bet pradejote ja kaltinti del ribu nesilaikymo. Ko dar prigalvosite?

  3. vdas parašė:

    Tai kad šiuose santykiuose nieko nereikia įrodinėti. Merginai vaikinas jau seniai nepatinka „kiekvieną mielą dieną“, o vaikinas gal nė nesupranta kodėl po atsakingo darbo negali pabūti su mylimu žmogumi netrukdomi vienu du ir kur jis klysta.
    Jei labai svarbūs draugai ir jų nuomonė (tipo pagarba), tai geriau imtis karjeros ir siekti mokslų, o ne tėvams ir bendraamžiams įrodinėti, kad esi suaugęs žmogus gebantis priimti savarankiškus sprendimus ir prisiimti partnerystės atsakomybę. Ironiška, kad tai jiems reikia įrodinėti savąją nuomonę ir pelnytis pagarbą arba negarbę. Draugai draugais – čia buvo, čia išskrido, nieko asmeniško, ateis nauji, o šeima visada liks ramybės ir pastovumo oazė. Tad kam pirmenybė? Kieno pagarba svarbesnė – artimo pastovaus žmogaus ar besikeičiančių draugų? Kieno nuomonė griauna santykius 3 kartą?
    Visiems sunku įtikti, bet pamėginti įtikti vienam gali būti verta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.