Du trečdaliai darbuotojų sutiktų dirbti už mažesnį atlygį, jei darbdavys – socialiai atsakingas

0
Iliustracija: Rawpixel / Pixabay

76 proc. potencialių darbuotojų nėra linkę priimti darbo pasiūlymų iš darbdavio, kurio reputacija jiems atrodo netinkama. Tuo tarpu 62 proc. dirbtų socialiai atsakingoje įmonėje, net jei alga būtų mažesnė. Tokius skaičius atskleidė „Cone Communications and Ebiquity Global“ atlikta apklausa.

„Taigi gera reputacija, kurią lemia būtent socialinė atsakomybė, kainuoja, tačiau ji mažina pačios įmonės sąnaudas“, – įsitikinęs „Person Premier“ strateginio valdymo ekspertas -konsultantas Tomas Staniulis.

Nors Lietuvoje jau ne vienerius metus rengiami socialiai atsakingų bendrovių rinkimai ir tam skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau daugeliui bendrovių dar reikia smarkokai pasitempti, kad jos atitiktų vis griežtėjančius visuomenės reikalavimus.
Reputacija – irgi pinigai
T. Staniulio teigimu, socialinė atsakomybė yra ilgalaikis įsipareigojimas elgtis etiškai, nekeliant grėsmės aplinkai, darbuotojams ar klientams. Nemažai garbingų verslininkų į socialinę atsakomybę įpratę žvelgti kreivokai – neva, argi tai gali padėti padidinti pardavimus.
Šiais laikais vis daugiau bendrovių nusprendžia įsivesti vidaus tvarkas, ar etikos kodeksus, kuriuose įsipareigojama, pavyzdžiui, kovoti su patyčiomis, lytine ar rasine diskriminacija, naudoti aplinkai kuo mažiau kenkiančias medžiagas ir panašiai. Vėliau tokios įmonės panašių įsipareigojimų reikalauja ir iš savo partnerių.
Specialių mokymų metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariai ir kiti verslininkai turėjo ne vieną galimybę įsitikinti, jog tai yra glaudžiai susiję. Juk tiek gamybos užsakymų, tiek pardavimų kiekius lemia ne tik įmonės galimybės laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, bet ir jos pačios reputacija.
Panašiai yra ir su klientų aptarnavimu ar tiekimo grandinėmis – socialiai atsakingos įmonės
turi kur kas didesnių galimybių sulaukti užsakymų, nei žiūrinčios į tai pro pirštus.
Ne vien noras pasirodyti
Skeptikai dažnai aiškina, kad viešai skelbiami socialinės atsakomybės įsipareigojimai yra labiau noras pasirodyti, nei tikra vienos ar kitos įmonės pozicija. Anot T. Staniulio, galima manyti, kad tai savotiškas teatras, tačiau verslui jis gali atnešti didžiulės naudos.
Pavyzdžiui, sprendimas kasdienėje veikloje naudoti mažiau vandens, popieriaus ar elektros energijos jau savaime reiškia, kad įmonė tampa efektyvesnė. Socialinės atsakomybės projektai kartais virsta tikrai verslo transformacija. Pavyzdžiui, kai 5 tūkstančius viešbučių turintis tinklas nusprendė visuose juose atsisakyti plastikinių šiaudelių, teko keisti daugybę užsakymų, tiekėjus ir netgi gamintojus.
„Lietuvoje veikiančios tarptautinės bendrovės socialinės atsakomybės standartus dažniausiai „atsineša“ iš savo motininių kompanijų. Stambios lietuviško kapitalo įmonės ar gamyklos irgi priverstos apie tai nuolat mąstyti, kad atitiktų vis griežtėjančius užsakovų reikalavimus. Galbūt sudėtingiausia vidutinėms ar smulkioms įmonėms, tačiau jų vadovams būtina stengtis, nes tas spaudimas, kad verslas nebegali būti toks kaip prieš dešimtmetį ar du, kyla iš pačios visuomenės.
Galiausiai socialinė atsakomybė yra tiesiog etiška veikla. Lietuvoje per metus per viešuosius pirkimus išleidžiama apie 3 milijardus eurų. Kai kas spėja, kad net dešimtadalis šios sumos skiriama atsilyginti užsakovams paramos ar kitokiais būdais. Jei taip yra, tai prarandama net 300 mln. eurų, už kuriuos, jei visi elgtųsi sąžiningai, būtų nesunkiai galima padvigubinti atlyginimus mokytojams“, – aiškino T.Staniulis.
Vengti būtų verslo savižudybė
LVK kartu su partneriais bei lektoriais surengė jau ne vieną mokymų apie socialinę atsakomybę ciklą, o patys Įmonių socialinės atsakomybės mokymai planuojami įgyvendinti iki 2020 kovo mėn.
„Šis švietėjiškas projektas mūsų verslo visuomenei yra labai svarbus, nes moralė ir verslas yra tarpusavyje absoliučiai susijusios sąvokos. Gal kai kam socialinė atsakomybė atrodo sunkiai apčiuopiamas ar juolab finansiniu atžvilgiu įvertinamas dalykas, tačiau šiais laikais jos vengti yra tikra verslo savižudybė“, – pabrėžė LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Jo teigimu, kalba eina ne apie paramą, labdarą ar juolab laiku mokamus atlyginimus, nes tai yra jau savaime suprantama.
„Socialinės atsakomybės kartelė iškelta labai aukštai, ji aprėpia tiek bendrą įmonės atmosferą, tiek santykius su klientais, tiek atsakingą požiūrį į aplinką. Tam palaikyti reikalingos nuolatinės pastangos. Tai turi būti įprasti kiekvieno verslo standartai, o jiems pasiekti ir rengiame mokymų ciklą“, – kalbėjo V. Sutkus.
Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here