Egoizmas

Nuo vaikystės dienų meistras turėjo draugą, kuris nūnai buvo tapęs ministru ir susilaukė didžiulės šlovės. Su įgyta valdžia išaugo ir pagarba jam, ir jo turtas. Bet, tiesą sakant, šios išorinės vertybės jam mažai tereiškė, nes jis žinojo, kokie netvarūs dalykai gali būti šlovė ir turtai.

Širdyje jis tenorėjo būti savo tautos tarnas. Tad jis vis susirasdavo savo seną draugą meistrą, kad galėtų iš jo pasimokyti. Nes jau nuo jaunumės juodu buvo įpratę šiltai ir bičiuliškai išsišnekėti.

Vieną dieną ministras paklausė meistro:
– Sakyk man, kaip tu paaiškintum egoizmą?

Tuomet meistro veidas ūmai persimainė – jame atsirado gilios paniekos išraiška. Be galo pranašiai jis vamptelėjo ministrui:
– Ką tu čia pliauški, kvaily?

Priblokštam tokio šiurkštaus elgesio ministrui pašoko pyktis, iškaito žandai. Tačiau meistras maloniai jam nusišypsojo ir tarė:
– Dabar pats, mano drauge, matai kas yra egoizmas.

Pagal: Norbert Lechleitner. Kitaip nei tikėtasi. Vilnius: Alma littera. 1999, 114 p.
Iliustracija: Rilsonav / pixabay.com

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.