Jauna moteris po darbo važiavo automobiliu namo. Vairavo labai atidžiai, nes automobilis buvo naujutėlaitis, tik vakar gautas iš įmonės, pirktas už santaupas, daugiausiai sukauptas vyro, kuris daug ko atsisakydavo, kad tik galėtų įsigyti šį modelį.
Vienoje sausakimšoje sankryžoje moteris akimirką sudvejojo, ir automobilio sparnas bakstelėjo į kitos mašinos buferį.
Ji apsipylė ašaromis. Kaip reikės paaiškinti vyrui?
Kito automobilio vairuotojas buvo supratingas, tačiau panoro apsikeisti vairuotojo pažymėjimo numeriais ir paso duomenimis. Didžiuliame kaštoniniame plastiko aplanke moteris susirado dokumentus. Netikėtai iškrito popieriaus skiautelė. Aiškia vyriška rašysena buvo parašyti žodžiai: „Jei įvyktų avarija… atmink, brangioji, myliu tave, ne mašiną!“

Tą vertėtų visada atsiminti. Svarbu žmonės, ne daiktai. Kiek daug dėmesio skiriame įvairiems niekučiams, mašinoms, namams, organizacijoms, materialinei gerovei. Jei visą šį laiką ir dėmesį skirtume žmonėms, pasaulis tikrai būtų kitoks. Raskime laiko klausytis, žvelgti į akis, išmokime kartu verkti, drąsinti vienas kitą, juoktis, keliauti.

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 265p.)

loading...