Ekspertė: ateities specialistai – tarpininkai tarp IT paslaugų užsakovų ir programuotojų

1

 

„Universitetai neparengia tiek programuotojų, kiek jų reikia rinkai. Ateityje šis trūkumas tik didės“, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos (JKM) vadovė ir įkūrėja Danguolė Rutkauskienė. Jos nuomone, jei šiemet Europai reikia 300 tūkstančių programuotojų, po kelerių metų šis skaičius padidės keletą kartų.

KTU JKM vadovė ir įkūrėja Danguolė RutkauskienėBeje, informacinių technologijų ekspertė teigia, jog populiarus programuotojo įvaizdis – žmogus, kurio galvoje ir kompiuterio ekrane tik skaičiukai – neatitinka tikrovės. Ateities specialybės – tai programų architektai, interneto svetainių dizaineriai, testuotojai, kurioms programavimo įgūdžiai reikalingi, tačiau nėra esminiai.

„Kompiuterinės technologijos skverbiasi į visas gyvenimo ir verslo sritis. Paslaugos, įmonės valdymo procesai, net kasdieniai įpročiai tampa vis labiau nuo jų priklausomi“, – sako D. Rutkauskienė.

Ateities specialistai bus savotiška tarpinė grandis tarp kompiuterinių paslaugų užsakovų ir jų atlikėjų – programuotojų. Šios specialybės atsiranda programavimo ir kitų disciplinų, tokių, kaip dizainas, architektūra sankirtoje.

Trūksta valstybės dėmesio tiksliesiems mokslams

D. Rutkauskienė įsitikinusi, jog tiksliųjų mokslų ir darbo kompiuteriu įgūdžių stiprinimas yra geras profesinės veiklos startas. „Retas kuris vaikystėje šokęs, dainavęs ar sportavęs tampa profesionaliu sportininku, šokėju, ar dainininku. Kitiems reikia įgyti profesiją“, – teigia D. Rutkauskienė. Tuo tarpu, užsiėmimai, kuriais gilinami darbo kompiuteriu, tiksliųjų mokslų įgūdžiai, padeda profesinės karjeros pagrindus.

Pašnekovės teigimu, statistika rodo, jog neformaliojo ugdymo srityje neproporcingai daug dėmesio (ir valstybės išteklių) yra skiriama sporto ir meno ugdymui, tiksliųjų mokslų sąskaita. KTU JKM vadovės nuomone, tai ir yra viena iš priežasčių, dėl ko šiandien Lietuvoje kalbama apie tiksliųjų mokslų lygio nuosmukį ir nereikalingų specialybių perteklių.

„Nė vieno informacinių technologijų specialisto nerasime užsiregistravusio darbo biržoje, o daugelis programų sistemas besimokančiųjų dirba jau nuo pirmojo kurso“, – teigia D. Rutkauskienė, primindama, jog informacinių technologijų srityje dirbančiųjų atlyginimai yra gerokai didesni nei vidurkis.

Mokantiesiems informatiką atsiveria keliai į populiariausias specialybes

Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu atliktos stojančiųjų apklausos duomenimis, nemažai daliai stojančiųjų tam, kad jie galėtų pretenduoti į nemokamas studijų vietas prioritetinėse studijų programose, pritrūko bendrojo lavinimo mokykloje A lygiu išmoktų dalykų ir atitinkamų valstybinių brandos egzaminų. Visų pirma – matematikos ir informacinių technologijų.

2014-aisiais 79 proc. KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos moksleivių valstybiniame informacinių technologijų egzamine gavo daugiau nei 90 proc. įvertinimą. Aukštas tiksliųjų mokslų srities egzamino įvertinimas atveria kelius į populiariausias specialybes geriausiuose universitetuose.

Be to, papildomas ugdymas stiprina komandinio darbo, prezentacijos, viešo kalbėjimo įgūdžius, moko valdyti laiką ir laikytis įsipareigojimų. „Mūsų mokykloje darbų gynimai beveik tokie pat rimti, kaip bakalauro“, – šypsosi D. Rutkauskienė, primindama, jog vadinamieji „minkštieji“ įgūdžiai yra būtini kiekvienoje profesinėje veikloje.

Ateities specialistai – tarpininkai tarp IT paslaugų užsakovų ir programuotojų

Į naujoves reaguoja greitai

KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje moksleiviams dėsto ir universiteto dėstytojai, ir informacinių technologijų mokytojai, ir verslo atstovai. „Universiteto dėstytojai atneša į mūsų programas mokslo naujoves, o, pavyzdžiui, įmonėse dirbantys programuotojai žino, kokie yra realūs verslo poreikiai. Mokyklų mokytojai padeda mums neatitrūkti nuo vidurinio ugdymo programos realybės, tačiau, tuo pačiu, tobulėja patys ir naujoves pritaiko savo pamokose“, – pasakoja D. Rutkauskienė.

Naujovės į KTU JKM mokymo programas kelią randa greitai. Šiuo metu mokykloje mokoma ir mobiliųjų programėlių programavimo, atliekamos užduotys ir programos planšetiniais kompiuteriais. „Nesame suvaržyti bereikalingų formalumų, todėl naujas programas galime kurti vos tik pasirodo kas naujo technologijų rinkoje“, – teigia KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos vadovė.

Kompiuterininkų mokykloje galima mokytis ir fotografijos

19-tus veiklos metus skaičiuojančios KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos vadovė technologijų vystymąsi mato pagal ateinančių vaikų pasirengimą. „Reaguodami į tėvų prašymus, priimame vis jaunesnius vaikus – neretas nori, kad jų 10-metis pritaikytų savo puikius žaidybinius įgūdžius mokslui“, – pasakoja D. Rutkauskienė.

Pirmosios, įžanginės KTU JKM mokymo programos leidžia ir moksleiviams, ir jų dėstytojams nustatyti, kiek vaikui įdomus programavimas. Norintieji ir turintieji gabumų skatinami gilintis toliau, o kitiems siūloma pasidomėti kitomis sritimis. Mokykla, kurios ištakos – kompiuterinio raštingumo kursai suaugusiesiems, šiandien siūlo per 20 mokymo programų įvairiose srityse. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, fotografija iš pirmo žvilgsnio su kompiuterinėmis technologijomis susijusios menkai.

„Tik iš pirmo žvilgsnio, – paprieštarauja D. Rutkauskienė. – Šiuolaikinėje fotografijoje derinami ir meno, ir technologiniai gebėjimai. Mūsų moksleiviams dėstantys žmonės yra susiję su abiem sritimis – jie yra arba menininkai, kurių pomėgis technologijos, arba kompiuterinių mokslų specialistai, kurių pomėgis – fotografija.“

Tarp absolventų – verslininkai ir genialūs programuotojai

Nuo jos įsteigimo 1995-aisiais KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą baigė 6 500 moksleivių. Tarp jų yra ir profesionalių programuotojų, technologinių įmonių steigėjų, mokslininkų, dirbančių informacinių technologijų srityje. Prieš kelerius metus Lietuvą nustebinęs tuometinis dvyliktokas, o šiandien – Edinburgo universiteto studentas Andrius Šutas, pats sukonstravęs robotą, kuris sugeba išspręsti Rubiko kubo galvosūkį ir mechaniškai surinkti patį kubą – taip pat KTU JKM absolventas.

Pirmoji tokia Lietuvoje, KTU papildomo ugdymo mokykla jauniesiems kompiuterininkams konsultuoja steigiant kitas panašias neformaliojo ugdymo įstaigas. „Dalinamės ne tik patirtimi, bet ir medžiaga, mokymo programomis“, – teigia JKM vadovė.

Ateityje KTU JKM planuoja parengti atvirai pasiekiamą pagalbinę mokomąją medžiagą bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams, dėstantiems informacinių technologijų kursą. „Būdami universitete, bendradarbiaudami su mokytojais ir verslu, turime labai dėkingas sąlygas kurti naujoves ir inovacijas. Siekiame, kad jos, tarsi teigiamas virusas, plistų“, – sako D. Rutkauskienė, KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos įkūrėja.

Dalintis:

1 COMMENT

  1. IT paslaugos ir specialistai, o tiksliau jų poreikis rinkai tik augs. Žinant informacinių technologijų vystymosi ir augimo mastus, reikia džiaugtis, kad tiek gabių žmonių mokosi Lietuvoje.

Comments are closed.