smartphone-571961_640
Edar / Pixabay

„Dar niekada žmonės nėra tiek rašę, kiek šiandien. Rašome trumpąsias žinutes, komentarus internete, tinklaraščius ir atsiliepimus“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros vedėja Saulė Petronienė. Pasak jos, šiandien rašytojui, žurnalistui, redaktoriui, reklamos ir net marketingo specialistui – kiekvienam, kurio darbas susijęs su tekstu – būtina išmanyti naująsias medijas.

„Worldometers“ tinklalapyje, kuriame visuomenės veiklą galima „gyvai“ pamatyti skaičiais, skelbiama, jog šiek tiek daugiau nei 3 milijardai interneto vartotojų kasdien parašo daugiau nei 160 milijardų el. laiškų, tris milijonus tinklaraščio įrašų ir maždaug 600 tūkstančių „tweetų“. Iš tiesų, šiandien kiekvienas Vakarų pasaulio gyventojas yra rašytojas. Tiksliau, naujųjų medijų rašytojas.

Užsienio kalbų specialistės teigimu, kalba yra gyvas organizmas, kuris kinta, evoliucionuoja priklausomai nuo aplinkos. Šiandien, kai milžiniškas kiekis teksto parašoma elektroninėje erdvėje, kalba keičiasi.

„Jeigu norime išreikšti emocijas, neberašome: „Man liūdna, aš verkiu“, o naudojame grafinius ženklus, vaizdus, hiperteksto nuorodas, muziką, garsą, vaizdą ir panašius dalykus“, – teigia S. Petronienė. Jos nuomone, negali savęs vadinti kalbos specialistu, jeigu nežinai, kaip gali ją pritaikyti naujųjų medijų erdvėje.

„Išlaisvintos“ studijos: asmeninį dalykų rinkinį studentai kuria patys

Dėl palyginti neseniai atsiradusio naujųjų medijų kalbos fenomeno mokslininkai vis dar nesutaria – vieni siūlo laikyti ją visiškai nauja elektronine kalba (juk ši kalba – universali skirtingose kultūrose), kiti laikosi nuomonės, kad tai yra pakitusi įprastinė kalba.

S. Petronienės nuomone, tokie ginčai reiškia, kad sritis mažai ištyrinėta. Pasak jos, Lietuvoje tokie specialistai pradėti ruošti tik 2013-aisiais, KTU įsteigus Naujųjų medijų kalbos studijų programą.

„Naujųjų medijų studijos yra labai populiarios visame pasaulyje ir jos labai dažnai derinamos su kitų sričių: informatikos, technologijų studijomis“, – pasakoja užsienio kalbos specialistė S. Petronienė.

Vos prieš porą metų sukurta KTU Naujųjų medijų kalbos studijų programa suteikia studentams šiandien ypač reikalingo tarpkryptinio išsilavinimo galimybę: ketvirtadalis studijoms skirtų valandų yra „išlaisvintos“ gretutinėms studijoms. Studentai gali rinktis gretutines marketingo, viešosios politikos, psichologijos, ekonomikos, Europos ar kitas studijas. Galima ir iš visų esamų modulių susidaryti savo asmeninį rinkinį ir studijuoti, ką tik nori – kalbas ar technologijas, tiksliuosius ar socialinius mokslus.

Klausant dalykinių paskaitų angliškai, kalbos išmokstama geriau

Anglų kalba dėstomas studijas renkasi vis daugiau tarptautinių studentų.

„Anglų kalba šią studijų programą daro lankstesnę. Be to, anglų jau nebėra egzotinė užsienio kalba. Šiandien, kai darbdaviai klausia, kokią užsienio kalbą moka studentas, jie turi omenyje kitą – ne anglų – kalbą“, – sako S. Petronienė.

Pasak jos, mokomųjų dalykų studijavimas anglų kalba yra pranašesnis už paprastą kalbos mokymąsi: „Taip išmokta kalba labai lengvai pritaikoma praktiškai, nes įgyjama ne tik naujų žinių, bet ir įvaldoma terminija.“

Kūrybinio, akademinio rašymo paskaitas studentams skaito dėstytojai, kurių anglų kalba – gimtoji. „Mūsų studentai turi galimybę mokytis iš gimtakalbių rašytojų ir kūrybinio rašymo dėstytojų; kviestiniai tarptautiniai specialistai – didelis šios studijų programos privalumas“, – mano S. Petronienė.

Verslui reikalingi naujųjų medijų specialistai

Pirmoji naujųjų medijų kalbą studijuojančiųjų laida bakalauro diplomus atsiims dar tik po dviejų metų, tačiau darbdaviai jau šiandien laukia moderniam pasauliui būtinas kompetencijas įgijusių specialistų.

„Medijų įtaka ir populiarumas auga kasdien, todėl žmonių, išmanančių šią sritį tikrai reikia. Laikui bėgant jų poreikis tik išaugs“, – prognozuoja Marius Hobačauskas, akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.

Pasak jo, „siauri“ specialistai niekam nebereikalingi, šiandien darbdaviai vertina universalumą: „Reikalingi ir vertinami tokie darbuotojai, kurie turi įvairiapusių žinių, išmano kelias sritis, geba sklandžiai komunikuoti įvairiomis priemonėmis“.

Rinkoje stabiliai įsitvirtinusios bendrovės vadovas teigia, jog aktyvioji visuomenės dalis šiandien mažai žiūri televiziją, ir daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose – dėl to krenta televizinės ir kyla internetinės reklamos efektyvumas.

„Žmonės, kurie ne tik moka kalbą, ne tik išmano naujausias technologijas, tačiau ir moka išnaudoti šias žinias, kad pasiektų potencialius vartotojus ir perduotų jiems reikiamą žinutę, yra laukiami specialistai bet kurioje įmonėje“, – įsitikinęs M. Horbačauskas.

loading...