Emigracija – smūgis tavo psichinei sveikatai

4

emigracija

Daugiau kaip 100 milijonų žmonių visame pasaulyje migruoja po pasaulį, bėgdami nuo karo, vedami svajonės geriau gyventi, ar tiesiog paskatinti kitų pavyzdžio.

Ruošiesi emigruoti ir tu? Su kokiomis problemomis susidursi? Teks atsisveikinti, nutraukti kontaktus, palikti namus, mylimus žmones, tai beveik tas pats, kas iš karto palaidoti ir gedėti keletos mylimų mirusių žmonių. Susidursi su visomis gedulo stadijomis.

Bandysite prieštarauti, sakydami, kad šiuolaikinės ryšio priemonės padeda išlaikyt santykius, galime kalbėti telefonu, bendrauti skaipu, rašyti elektroninius laiškus. Gyvo žmogaus prisilietimo, apkabinimo jos neatstos. Per atstumą draugai nepaplekšnos per petį, mylimas žmogus neapkabins, neužuosite mamos pyrago kvapo. Vis tai, bus gyva atmintyje ir nepasiekiama dabartyje. Vilioja atsiveriančios naujos galimybės, bet kur benukeliautum, visur būsi vienas, atskirtas nuo savo socialinio lauko. Trūks priklausymo tautai, bendruomenei jausmo.

Visiškai pilna integracija sunkiai pasiekiama. Emigrantai, iškeliavę net su šeima, patiria atskirties ir vienatvės jausmus. Teks daug laiko praleisti galvojant apie ateitį, kuriant planus, o tai reiškia, kad negyvensite čia ir dabar. Teks rūpintis asmeniniu saugumu, nes pakeitus aplinką šis jausmas neišvengiamas. Dažnai emigrantams tenka gyventi po kelis viename būste, tad susidursite su privatumo stoka, savo erdvės neturėjimu. Neužtikrintumas rytojaus diena, nestabilumas, nerimas dėl ateities veda prie tikimybės, kad tapsite labai neurotiškas, jautrus. Psichinė sveikata patirs didžiulį krūvį, o gal ir žalą.

Teks užmegzti naujus kontaktus, kalbėti nauja kalba, mokytis etninių subtilybių, teks ieškoti naujo savo identiteto.

Tavo tapatybė pakis, būsi emigrantas, kurio statusas dažnai yra miglotas. Į emigrantus žiūrima su nepasitikėjimu, panieka. Teks praeiti testavimo stadiją, kai aplinkiniai į jus žiūrės kaip į ateivius iš svetimos planetos. Pajusite nerimą kaip prieš egzaminus, nes teks įsivertinti savo žinias, gebėjimus. Buvę kažkuo savo tėvynėje, galite tapti niekuo svečioje šalyje. Tai didžiulis smūgis savivertei.

Neišvengiamai patirsite ir kultūrinį šoką, tenka pripažinti, kad po viena saule gyvena labai daug skirtingų žmonių, kurie tiki skirtingais dievais, skirtingai valgo prie stalo ir “keistai” bendrauja vienas su kitu. Dar didesnis emocinis krūvis laukia, jei esate kitos rasės, jūsų odos spalva skiriasi nuo vietinių.

Galimai patirsit stigmatizacijos jausmą, pasijusite antrarūšiu. Jei būtumėte tik turistas, tai būtų puikus nuotykis, spalvingi įspūdžiai ir netektų prie to taisktytis. Svečiui svetimuose namuose galioja šeimininko taisyklės.

Važiuojate ne atostogauti, o dirbti? Susitaikykite, kad darbo krūvis bus didesnis, nei įprasta, iš jūsų bus reikalaujama kokybės, kiekybės ir tempo. Neverta tikėtis bendradarbių paramos, jums jūs svetimas.

Šypsena jų veide, dar nereiškia geranoriškumo jūsų atžvilgiu. Nepasitikėjimo ir įtarumo jausmai lydės, susidūrus su kitos šalies valstybinėmis institucijomis, įstatymais.

Stresų bus kasdieną, didesnių, mažesnių. Stresas, gyvena mūsų pačių galvose, tai normali reakcija į pasikeitusias gyvenimo sąlygas, į nežinomybę. Žingsnis iš savo komforto zonos – tai stresas. Nuolatinio streso pasekmes pajus jūsų kūnas ir psichika. “Kas mūsų nenužudo, tas daro mus stipresniais”- Nyčė.

Stresas veikia priešingai, jis nežudo iš karto, jis graužia mūsų sveikatą pamažu. Psichologai ir medikai emigraciją traktuoja kaip traumą. Migracijos traumų įtakotos problemos: premigracija, postmigracija, deportacija.

Nesiplėsiu minėdama kokią žalą psichinei sveikatai atneša minėti dalykai, tik paminėsiu, kad traumuota psichika mus baudžia depresiniais, nerimo sutrikimais, nemiga, atminties nusilpimu, potrauminio streso simptomais.

Emigruodami dedame savo psichikos sveikatą ant svarstyklių lėkštutės. Kokią sveikatos kainą sumokėsime, ieškodami geresnio gyvenimo?

Daiva Žukauskienė
Geštalto psichoterapijos konsultantė – praktikė
Iliustracija: Project Apollo Archive / flickr.com

Dalintis:

4 COMMENTS

  1. Koks baisus straipsnis, tiesios kuriame gal tik 30 procentu yra. Ar Jus tuo straipsniu tikites sulaikyti zmones nuo to, kad jie neemugtuotu is Lietuvos? Gal autore nemato realybes Lietuvoje? Kaip zmones ten gyvena, kiek uzdirba ir kaip jauciasi? As cia kalbu apie vidurini sluoksni, kuris uzsienyje turi, deja, zymiai daugiau sansu geriau gyventi negu Luetuvoje.

    • Jei gyvenimo tikslas pinigai ar nenustojamai tiketis kad pakilsi pareigomis ar kad pagaliau tave pripazins kaip sava gal ir verta aukotis. jei nori jaustis savimi ir buti pripazintas kaip pilnavetis zmogus ir visuomenes narys, tai geriau likti savo gimtineje.
      Gyventi geriau cia tirkiausiai viskas remiasi i pinigus, nes maistas uzsienyje prastesnis bent jau populiariausiose Lietuviu emigracijos pasirinktose salyse, gyvenimo budas taip pat, bustu kainos taip pat, rasismas atvykeliams taip pat. Tai ir idomu palieka kur tas ten ‘geresnis’ yra.

  2. Labai teisingai parasyta. Butent toks ir yra 99% iskeliavusiu zmoniu pasaulis vidinis. O tie kurie tikisi nuplauti savo tikraja savijauta alkoholiu ar brangesniais pirkiniais niekada nepasijaus savimi ten.
    Pinigai laimes, draugu, savijautos, pasitikejimo ir gyvenimo dziaugsmo nenupirks. Kokia ta bebutu ta Lietuva ji yra gimtine ir ji visada bus tokia. kur duona skanesne ir zole zalesne.

  3. Taip,su stresais teks susidurti,bet siandien dziaugiuosi kad uzteko jegu visa tai iveikti .Dziaugiuosi ir gerbiu save,kad esu stipri,istverminga .Dziaugiuosi,kad nereikia dirbti viesuju darbu del pasalpos.Dziaugiuosi galedama ryta pradeti sviesiomis mintimis .Ir tik gailestis apima matant,kokie pavydüs ir apimti nevilties tie.kurie neturejo galimybes ar drasos iskeliauti .

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here