Emocinio Banko Depozitas

0

tapingo-taskaiEmocijų chemija
Pozityvumas laikomas neatsiejama klestėjimo ir laimės dalimi. Vadinasi, negatyvus mąstymas, slogios emocijos yra tai, ko turėtume kažkokiu būdu vengti ir išgyvendinti iš savo gyvenimo. Kiekviena emocija, kokia ji bebūtų, skatina kūne gamintis tam tikras chemines medžiagas. Iš tiesų, kiekviena ląstelė žymiai sveikiau jaučiasi, jei „emocijų biochemijos fabrikėlis“ gamina endorfinus, tuo tarpu adrenalino ir kortizolio „vonios“ ląstelėms ne itin patinka. Galų gale jos ima net sirgti… Psichoneuroimunologijos mokslas, tiriantis emocijų santykį su imuniniu atsaku, sako, kad neigiamos emocijos silpnina imuninę sistemą, trikdo gijimą ir lemia kai kurias ligas. Epigenetika pripažįsta, kad net genai yra dinamiški, didžiausias atradimas yra tai, kad ląstelės reaguoja į vidinius organizmo procesus, t.y. jausmai, emocijos, įsitikinimai lemia pokyčius tiesiog ląstelės lygmenyje.
Tačiau istoriškai, negatyvios emocijos žmogui padėdavusios išlikti. Akistatoje su plėšrūnu, baimė ir stresas bei jų sukelta visa biocheminių reakcijų kaskada užtikrindavo kūnui galimybes kovoti arba bėgti. Nuaidėjus antinksčių pavojaus sirenai, į kraują patekę streso hormonai nukreipia daugiau kraujo į galūnes, kad kūnas sėkmingai susidorotų su iškilusia užduotimi. Tuo metu vidaus organams kraujo trūksta ir jie negali visavertiškai vykdyti savo funkcijų. Viskas gerai, jei stresas patiriamas trumpai. Tačiau gyvenant moderniame pasaulyje šios instinktyvios išlikimo reakcijos ne visada būna naudingos. Tik tai nepriklauso nuo sąmoningo pasirinkimo: kaip žmogui nereikia sąmoningai „dirbti“ kad kvėpuoti ar suvirškinti maistą, taip ir išlikimo užduotis sėkmingai užtikrina pasąmoningoji smegenų dalis. Kartais tai yra gerai, kartais – nebe. Patiriant stresą viršininko kabinete ar susierzinus viešajame transporte „kovoti arba bėgti“ reakcijos gali pridaryti daugiau bėdos, nei naudos, nors pasąmonei gal ir atrodo, kad kažkas kalbantis pakeltu tonu – jau grėsmė gyvybei. O tuo tarpu, streso metu į kaktos smegenų dalį, kuri atsakinga už racionalius sprendimus, priteka net 80 proc. mažiau kraujo. Štai kodėl stresuojant elgiamasi ne itin racionaliai. Tai ypač akivaizdu egzaminų metu: visa kaupta informacija tarsi išgaruoja.
Taigi stresas naudingas, jei jis trumpas ir greitai panaudotas, nuslopsta. O štai chroniškas stresas ir sukelia didžiausias sveikatos bėdas. Imunitetas slopsta, racionalumas dingsta.
Tad kaip užtikrinti sau tą pageidaujamą biochemiją, naudingą visoms ląstelėms? Keisti mąstymą? Medituoti? Ignoruoti negatyvius reiškinius aplink? Sportuoti? Gausiai valgyti? Gerti alkoholį? Sėdėti Facebook’e?

Pozityvus mąstymas ar pozityvios emocijos?
Gal ir galime keisti mintis ir mąstymą? Tačiau ar pozityvus mąstymas garantuoja pozityvias emocijas? Ne visada. Jei pozityvus mąstymas, kaip naivus optimizmas sukuria nerealių lūkesčių, vėliau teks patirti nusivylimą. Dar įdomiau, anot psichologės Barbaros Fredrickson, nenuoširdus pozityvus mąstymas, kai sau bandai įteigti esą gerai jautiesi, kai taip nėra, gali iššaukti netikras pozityvias emocijas, kurios yra toksiškos… Pozityvumo deliuzija neišgelbės nuo netinkamų biocheminių medžiagų organizme. Vadinasi, pozityviai mąstyti nėra vengti nemalonios realybės ir ją ignoruoti. Kritinis požiūris, įžvalgumas neretai kaip tik padeda priimti racionalesnius sprendimus ir išvengti nemalonių nusivylimų. Bet šis racionalumas įmanomas, jei nėra streso ir nerimo.
„Užsisakyti“ sau pozityvių emocijų ypač sudėtinga išgyvenant krizę. Tuomet kovoti su užgriuvusiomis sunkiomis mintimis ir emocijomis tiesiog pozityvumu tampa beveik beprasmiška. Kai protas mintimis įsisuka į vieną pusę, vien mentalinės energijos atsukti jį į priešingą pusę būna ypač sudėtinga. Žinoma, užsiimantys bet kokiomis dvasinėmis ar saviugdos praktikomis normaliu nekritiniu gyvenimo laikotarpiu, turi tarsi depozitą emocijų banke, kuris ypač praverčia susidūrus su gyvenimo sunkumais.

TAPINGAS – pozityvumo depozitui
Vienas iš tokių pažangių būdų kaupti pozityvumo depozitą, ugdyti kitokius reakcijų įgūdžius, netgi koreguoti savo charakterio savybes yra tapingas, arba EFT (Emotional Freedom Technique). Tai paprasta ir galinga saviterapija, apjungianti rytų medicinos principus su moderniąja psichologija. Pirmą kartą išvydus praktikuojančius šią techniką, natūraliai kyla skepticizmo reakcija, nes logiškas ir beprotiškai protingas protas siūlo, kad ši keistokai atrodanti procedūra neturėtų būti tokia veiksminga, kaip žadama. Ir tikrai, visai nebūtina tikėti, o tiesiog imti ir patiems išbandyti. Smalsuoliai šiuo atveju laimi.
Daugybė terapeutų (psichologų, bendrosios praktikos gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų, sporto medicinos atstovų), įvedę į savo praktiką šį metodą teigia: „pagaliau iš tiesų galiu padėti žmonėms. Ir jei atrasiu kažką veiksmingesnio, būsiu pirmas, kuris praneš apie tai pasauliui“. Labai svarbu, kad dėl technikos paprastumo, tapingas yra įrankis, kurį kiekvienas klientas ar pacientas išsineša namo ir dirba su savimi savarankiškai.
Tapingas yra akupunktūrinių taškų ant veido ir kūno stimuliavimas stuksenant, tuo metu mintimis koncentruojantis į sprendžiamą problemą. Kad toks paprastas būdas ypač veiksmingai keičia ne tik emocinę būseną, bet ir savo ruožtu cheminę kraujo sudėtį, sunku patikėti vakarų medicinos atstovams. Bet dauguma jų išvydę tyrimų rezultatus ne tik nustemba, bet ir įtraukia tapingą į pirmo pasirinkimo receptų sąrašą. Dažnai net neprireikia medikamentų, nes pakeitus paciento emocinę būseną, užsiveda savigydos mechanizmas kūne.

Mokslinis tapingo pagrindimas
Kadangi vien veiksmingumo nepakanka, norisi ir mokslinio pagrindimo: na, kodėl gi tas tapingas veikia? Tapingo (EFT) tyrimų atlikta labai daug. O 2012 m. birželio mėnesį paskelbto mokslinio tyrimo duomenimis, EFT ženkliai mažina kortizolio (streso hormono) išsiskyrimą. (Church, D., Yount, G., & Brooks, A. J. (2012). The effect of Emotional Freedom Techniques (EFT) on stress biochemistry: A randomized controlled trial. Journal of Nervous and Mental Disease, 200(10):891-6.)
EFT pripažinta APA (Amerikos Psichologų Asociacijos) kaip veiksminga terapija fobijų, nerimo, depresijų ir potrauminio streso sindromui gydyti.

Ar turime tarpelį tarp dirgiklio ir reakcijos?
Jei kažkoks dirgiklis mums net nežinant įveda mus į „kovok arba bėk“ reakciją, nebelieka laiko daryti pasirinkimus, ieškoti pozityvių minčių ir racionalių sprendimų. Tačiau kažkoks mažas tarpelis tarp dirgiklio ir reakcijos vistik yra. Ir kuo jis didesnis, tuo daugiau pasirinkimų ir turime. Štai tapingo metu siunčiami raminantys signalai būtent į tą smegenų dalį, kurioje ir prasideda ši „kovok arba bėk“ reakcija. Tuo būdu sustabdoma visa biocheminių reakcijų kaskada, ženkliai sumažėja kortizolio ir adrenalino išsiskyrimas, o juk tai ląstelėms tikrai patiks. Ir tarpelis tarp dirgiklio ir reakcijos padidės tiek, kad pasirinkimų atsiras daugiau nei galima buvo tikėtis.

Susipažinti ir praktikuoti tapingo kauniečiai kviečiami jau kovo 7 d. į TAPINGO KLUBO užsiėmimus saviugdos klube „Arkanas“.
Daugiau informacijos facebook’e.

Parengė Sandra Varanavičė
EFT (tapingo) instruktorė
VšĮ „Tapingo Studija“ steigėja ir vadovė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here