EMOCINIO INTELEKTO SVARBA KASDIENINIAME GYVENIME

1
Iliustracija: Yuliya Kosolapova / Unsplash

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su emocinio intelekto sąvoka, todėl kyla klausimas, ar tai tiesiog madinga, o gal tai išties svarbus dalykas mūsų sėkmingam gyvenimui?

Tikriausiai teko sutikti labai protingų žmonių, mokančių kelias kalbas, labai apsiskaičiusių, turinčių aukštą intelekto koeficientą, tačiau labai nelaimingų ir niekur netinkančių. Jau neabejojama, kad siekiant aukštos karjeros, tradiciškai suprantamo proto nepakanka. Protingi ir turtingi žmonės nebūtinai yra laimingi. Gyvenimo sėkmės šaltinis yra vadinamasis aukštas emocinis intelektas, kuris gali būti sėkmingai vystomas tam tikrais metodais.

Taigi kas tas emocinis intelektas? Trumpai tariant, tai yra gebėjimas priimti ir suprasti savo bei kitų žmonių emocijas. Kalbant išsamiau, emocinis intelektas – viso žmogaus elgesio pagrindas, išgyvenimai ir prisiminimai, nuostatos ir įsitikinimai, vertybės ir jausmai, kitų žmonių ir savęs suvokimas, savivertė ir savijauta, pagarba, atvirumas, konfliktų sprendimas ir pan. Apibendrinant, galima teigti, kad emocinis intelektas yra gebėjimas būti laimingu ir tuo jausmu dalintis su aplinkiniais.
Emocinio intelekto ugdymas svarbus ne tik kokybiškai individo būčiai dabartyje, bet tai ir ateities sėkmės bei laimės sąlyga. Kuo anksčiau žmogus bus mokomas emocinio raštingumo, tuo geresnių rezultatų profesiniame bei asmeniniame gyvenime jis pasieks.

Ar galima lavinti emocinį intelektą? Jei taip, tai kaip?

Emocinio intelekto pagrindą pirmiausia suformuoja tėvai, vėliau nemažai įtakos turi darželis, mokykla, taip pat valstybė, visuomenė, kurioje mes gyvename. Deja, mūsų šalis yra tik pradiniame taške puoselėjant emocinį intelektą. Daugelis iš mūsų užaugome visuomenėje, kurioje buvo nuneigiami mūsų jausmai, kur buvo draudžiama jausti nemalonius jausmus, tokius kaip pyktis, liūdesys, sielvartas, baimė ir kt. Turbūt daugeliui nesvetimi šie posakiai „nepyk, pykti negražu“, „neliūdėk“, „neverk“, „nebijok, tu juk vyras, turi būti stiprus“ ir pan. Bet tai juk tas pats, kas sakytumėm „nejausk to, ką jauti“, „nepasikliauk savo jausmais“, „užslopink savo jausmus“. Dabar jau visi žinome, kad užslopinti jausmai niekur nedingsta, jie pasireiškia kitomis formomis: destruktyviu elgesiu, neadekvačiais emocijų protrūkiais, psichosomatiniais sutrikimais ar tiesiog „bloga“ savijauta. Pagrindinis dalykas, ką mes turime daryti – leisti vieni kitiems išgyventi visus jausmus. Mes privalome stabdyti netinkamą elgesį, bet ne jausmus. Emocinį vaikų raštingumą lavina jų jausmų atspindėjimas, paprasčiau tariant, įvardijimas. Tėvai ar mokytojai pamatę nuliūdusį, verkiantį vaiką turėtų jam pasakyti „atrodai labai nuliūdęs“, „matau, kad tau dėl kažko skaudu“ ir pan. Taigi suaugusiųjų bendravimo įgūdžiai daro didžiulę įtaką vaikų emociniam intelektui.

Laimei ne tik vaikai, bet ir suaugę vis dar gali lavinti savo emocinį intelektą. Tai nėra labai lengva ir paprasta, bet įmanoma. Štai keletas kasdienių patarimų:

  • Stebėkite savo jausmus. Kartas nuo karto stabtelėkite, giliai įkvėpkite, iškvėpkite ir paklauskite savęs, kaip dabar jaučiatės. Atkreipkite dėmesį, kaip šie jausmai susiję su jūsų kūno reakcijomis, ką jie primena. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo greičiau tai taps jums natūraliu veiksmu. Taip ugdysite savo jausmų pažinimą.
  • Dalinkitės maloniomis ir nemaloniomis emocijomis su žmonėmis, kuriais pasitikite. Žmonės, kurie tai daro, yra atsparesni ir dažniau turi pilnavertiškus santykius.
  • Atkreipkite dėmesį į mažas malonias akimirkas. Kiekvieną dieną užfiksuokite ir būtinai užsirašykite bent tris malonius dalykus, kurie Jums įvyko. Tai nebūtinai turi būti įspūdingi, retai nutinkantys, dideli dalykai, tai gali būti labai paprasti kasdieniai pastebėjimai, pvz., matytas nuostabus saulėlydis, vyro bučinys, skaniai išgertas kavos puodelis ir pan. Tai padės patirti daugiau teigiamų emocijų ir būti laimingesniu.
  • Priminkite sau apie savo stipriąsias puses. Keletą minučių kasdien pagalvokite, už ką save mylite arba už ką sau patinkate. Tai padės ugdyti savivertę.
  • Mokykitės klausytis. Pokalbiuose mes dažnai norime pasisakyti apie save, klausydami kitų dažniausiai galvojame taip pat apie save („ir man taip buvo”, „ir aš taip norėčiau”, „o aš taip niekada nedaryčiau” ir pan.). Bendraudami su sau svarbiais žmonėmis, pabandykite atsiriboti nuo savęs ir iš tiesų išgirsti, ką nori pasakyti kitas. Visada maloniau bendrauti su tais, kurie moka klausytis ir išgirsti.
  • Išlikite autentiški. Mes dažnai įsivaizduojame, kad kiti yra laimingesni, kitų šeimos geresnės ir pan. Tačiau dažnai tai yra klaidingi įsivaizdavimai apie kitų gyvenimus. Lygindamiesi su kitais, niekada nebūsite laimingi, nes visų gyvenimai yra skirtingi. Nematuokite savo laimės su kitų laime, išlikite autentiški.

Tekstą parengė psichologė Vaida Mačiulienė

Tai tik keletas kasdienių pratimų ugdančių emocinį intelektą, tačiau tai padaryti savarankiškai nėra lengva, todėl kviečiame prisijungti prie ne pirmus metus vykstančios Patyriminės stovyklos moterims “Pamėgti save”, kurioje mokysimės labiau pamilti ir vertinti save. O aukšta savivertė – sveikatos, laimės ir sėkmės pagrindas. Ji tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusi (ir net daro įtaką!) su kitais emocinio intelekto indikatoriais.

Stovykla “Pamėgti save” vyks liepos 12-14 dienomis sodyboje “Altonė”, Altoniškiuose, Kauno raj. Stovyklos vadovės – dvi profesionalios VšĮ Psichologinės gerovės centro psichologės Ina Kalvanienė ir Vaida Mačiulienė.

Registracija jau prasidėjo! https://www.facebook.com/events/2318920511713052/

.

Dalintis:

1 COMMENT

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here