Terminas „energinis vampyras“ atėjo iš naujųjų dvasinių judėjimų ir tapo labai populiarus –  internete šia tema apstu diskusijų ir straipsnių, pasirodė net knygos apie energijos siurbikus. Klausimą ar iš tikro išteka energija ir kaip pažeidžiamas biolaukas paliksiu parapsichologams, na o štai psichologai mano, kad jausmas, jog po bendravimo su kokiu nors žmogumi pasijutote blogai labiausiai susijęs su neigiamomis emocijomis. Kas tie vampyrai psichologų požiūriu?

Visų pirma, tai žmonės, šalia kurių jau ne jūs vienas pasijutote blogai. Jeigu šalia „vampyro“ blogai tik jums vienam, greičiausiai energiją prarandate dėl savo paties problemų – pvz. nepasitikite savimi, negalite atleisti, bet stengiatės neišsiduoti ir tai ryja jūsų energiją. Kuo dar pasižymi vampyras? Tai žmogus, kuriam trūksta geros energijos, bet jis atrodo tarsi nekaltas ir nieko blogo nedaro. Tad kodėl po bendravimo taip bloga?

Energija prarandama dėl psichologinių manipuliacijų, kurių auka nesuvokia. Dažniausiai pasitaiko keletas vampyrų tipų. Vienas tipas – mazochistiniai vampyrai. Tai žmonės, kurie nuolat skundžiasi bėdomis ir vargais, vargai gali būti realūs ar išpūsti ir skleidžia neigiamą požiūrį į pasaulį. Jie nesidomi jumis, o prašo pagalbos, bet visus jūsų pasiūlymus atmeta ir galiausiai pareiškia, kad jūs jiems nepadėjote. Jūs liekate ne tik panardintas į blogos nuotaikos liūną, bet dar ir kaltas kad nepagelbėjote kenčiančiam žmogui, o jūsų pastangos suniekinamos. Kodėl šie žmonės taip elgiasi? Toks elgesys yra savotiška keršto už vaikystės skriaudas forma ir tuo pačiu pasitenkinimas, vampyras jaučiasi didysis kankinys neteisingame pasaulyje.

Kitas, gan aštrus vampyrizmo būdas – provokacijos. Kai kurie žmonės būna abejingi arba net nepatenkinti, jei mato, kad jūs esate geros nuotaikos, todėl bando jus provokuoti, kol išeisite iš pusiausviros ir susierzinsite. O kai tai įvyksta, jie atsigauna, pasijunta geriau, net yra linkę jums padėti. Kodėl jie taip daro? Gali būti daug priežasčių. Aplinkinių bėdos jiems padeda pasijausti pranašesniais, aštrios emocijos padeda atsikratyti vidinės įtampos ir apatijos būsenos. Dar viena vampyrų mėgiama manipuliacija: „atspėk mano mintis“. Žmogus su jumis kalba neaiškiai, užuominomis, o po to turi progą jus apkaltinti, kad jūs jo nesupratote, neatsiliepėte į jo norus.

O kuo pasižymi aukos? Visų pirma, aukos yra jautrūs žmonės, kurie atsiliepia į vampyro norus. Antra – tai nepasitikintys savimi žmonės, kuriuos lengva įtikinti, kad jie kalti. Prie pasitikinčių savimi ar nejautrių žmonių vampyras niekada nelįs. Kartais vampyro aukomis tampa naivūs, geri, pasiryžę padėti žmonės. Lengvai vampyras sudoroja ir pagyrūnus, kurie viską padarys dėl pagyrų. Kuo žmogus gali tapti – vampyru ar auka, priklauso nuo šeimos – jei tėvai yra vampyrų rolėje, vaikas augs auka, jei aukos – vampyru. Vampyrai aukas dažnai įtikina, kad jos jiems labai reikalingos, ir aukos visiškai nebesuvokia, kad jų poreikiai vampyrui visiškai nebesvarbūs, ima gyventi vampyro bėdomis ir prie to taip prisiriša, kad nebenori su juo išsiskirti.

Kaip apsiginti nuo vampyrų? Svarbiausia pamatyti kas visgi vyksta, tarsi žiūrėtumėte iš šono- pamatyti kaip viskas prasideda, kokie jausmai jums kyla, ką jūs gaunate iš bendravimo su vampyru, kuo viskas baigiasi. Labai svarbu neįsitraukti emociškai ir neimti vampyro problemų giliai į širdį. Jei esate linkęs persiimti kitų žmonių emocijomis, pabandykite įsivaizduoti, kad aplink jus yra stiklinė siena. Tai padės jums pasijausti sąmoningiau. Jei jums darosi neaišku, kas vyksta, neskubėti pasijausti kaltu, tiesiai klauskite, ko vampyras nori, nebijoti sakyti „ne“, demonstruoti pasitikėjimą savimi. Kaltinti vampyro neverta. Kadangi jis dažnai nesuvokia ką daro, jis supyks ir jūs pasijausite dar blogiau. Beje, daugeliu atvejų santykius pataisysite ne iš esmės, o tik mažumėlę ir beliks tik rečiau su vampyru bendrauti.

Tikriausiai, pasakojimas apie vampyrus ir aukas kai kam atrodo tarsi iš pasakų skyrelio. Man patinka žodis „vampyras“ dėl to kad jis aiškus. Kai kurių žmonių santykiai būna tokie baisūs, kad visai neblogai juos pavadinti tikraisiais vardais. Bet juk daugelyje mūsų bendravimo atvejų energija teka netolygiai – kartais mes jos gauname, kartais prarandame. Kaip pajausti, kada patys būname vampyrais? Jei visu svoriu užgriuvote ant žmogaus, iškrovėte visas savo problemas, bet net nepastebėjote kaip jis jaučiasi, greičiausiai pasinaudojote jo dėmesiu ir energija. Jei jautėte įtampą, ir ėmėte ieškoti priekabių, o po konflikto pasijutote geriau, tai irgi galėjo būti vampyriškas žingsnis. Paaugliai mėgsta filmus apie vampyrus ir svajoja jais tapti. Nuo vampyro ir aukos rolių niekas nėra apsaugotas, bet svarbu kad toks bendravimo būdas netaptų pagrindiniu, o bendravimo metu visi gautų energijos, o ne ją prarastų.

Pirmą kartą spausdintas manokarjera.lt

Genovaitė Bončkutė-Petronienė | psichologas.info
Psichologė-psichoterapeutė

Iliustracija: Jose Maria Cuellar / flickr.com