Esame kartu metus, bet kuo toliau, tuo labiau santykiai griūva

5
poros-santykiai
Foto: Michael Sarver

Klausimas: Sveiki. Vis šią problemą bandžiau išspręsti pati, bet manau priėjau tą tašką, kur prašysiu pagalbos. Esu jauna, su vaikinu esam kartu metus. Bet kuo toliau tuo labiau santykiai griūva. Jie tapo didelė priešingybė, nei buvo pradžioj ir ne tokie, kokius aš ir tikriausiai jis, įsivaizdavome.

Pradžioje draugystės kaip ir įprasta įsimylėjusiems džiaugėmės vienas kitu kiek tik galėjom, stebinom vienas kitą, vertinom, stengėmės dėl vienas kito. Jau santykių pradžioje atsimenu puikiai, kad sakiau jam, jog neleisiu manęs varžyti, kaip tai darė buvusieji. Jis su tuo puikiai sutiko ir net pritarė man, kad taip elgtis negalima.

Mėnesiai bėgo, apsigyvenome kartu. Per kelis mėnesius pasikeitė vienas dalykas – jo požiūris į mane. Kai pradėjo aiškintis kaip ir kas vyko tarp manęs ir mano buvusiųjų jam tai tapo baisu, šlykštu, neįprasta. Aš jam tapau purvina, neprotinga, nepatikima. Begalę kartų tai aptarinėjome, jis mėgdavo vis labiau kapstytis į mano praeitį su kitais vaikinais, rodydavo didžiulį pyktį, erzindavo, kaltindavo, išsiliedavo morališkai ant manęs ir tada apsiramindavo, sakydavo, kad viską ištversim. O aš palaikydavau jį, jaučiausi verta žeminimų, kaltinimų, pykčio, nepasitikėjimo ir viso kito. Visa tai tęsėsi pusę metų ir santykiai vis prastėjo.

Jis pradėjo perdėjai saugot mane nuo aplinkinio pasaulio, varžyt, draust, jis man net neleidžia rengtis aptemptas timpas į sporto salę. O tam, kad išleistų į sporto salę, man prireikė 2-3 mėnesių prašymo. Visą laiką nusileisdavau jam, sutikdavau su jo kiekvienu žodžiu, liepimu, principu.

Atėjo ruduo, pradėjau studijuoti. Susiradau draugę, kuri man padėjo atmerkti akis. Pradėjau kovoti už save, už savo žodį, užsiauginau truputį savo principų, nes taip tęstis nebegalėjo. Dėl vieno dalyko tai išėjo į gerą – susitarėme, kad bandys susitaikyti su mano praeitimi ir ši tema dings iš mūsų pokalbių rato. Kitas dalykas – jo akimis kalta liko draugė, per ją mūsų santykiai pradėjo griūti, aš pasikeičiau, ji mat sugadino viską. Taip ėjo mėnesiai ir kai neiškentusi išvaryta iš namų pasakiau, kad skiriuosi su juo, vėl viskas pasikeitė. Draugė tapo nebekalta, aš tapau auksinė ir pati geriausia. Esu naivi, jautri ir minkštaširdė, jei galim taip pasakyti. Taip kelis kartus buvom ant skyrybų slenksčio.

Jis išvažiavo į užsienį daryti savo karjeros. Jam tapau labiau reikalinga nei bet kada, nes be mano palaikymo, jam atrodo, kad viskas sugrius. Bet kuo toliau tuo labiau nebenoriu su juo būti. Negaliu tiesiog susitvarkyti su jo charakteriu, principais, ožiais, pykčiais, vaikiškom užgaidom. Jis nėra blogas, pakankamai rūpestingas, geras, mylintis. Aš jį taip pat labai myliu. Bet nebegaliu būti su juo. Kažkas viduj nuolat kužda, kad ne taip turi būti. Kai tik padaro kokį erzinantį dalyką iš kart kaupiasi į tą burbulą, kuris atrodo ims vieną dieną ir sprogs. Bet tada jis vėl mane įtikins, kad pasikeis ir viskas bus gerai. Ir aš visą laiką bandau su juo šnekėti. Bandau paaiškinti, kad nesijaučiu gerai, kad netinkamai elgiasi ar nesupranta kai kurių dalykų. Bet jam tai atrodo tušti paistalai ir toliau laikosi savo.

Aš tikiu, kad pati esu ne auksinė, kad irgi ne visada elgiuosi tinkamai ar teisingai, bet aš niekada neperžengiu ribų, ką jis tikrai daro. Patarkit prašau ką man daryti, nes atrodo einu iš proto po truputi. Ir be to, jei šiuo metu jam pasakysiu, kad skiriuosi su juo, jo akimis aš liksiu kalta dėl jo tikriausiai nepasisekusios karjeros, nes jam nepadėjau. Kaip ir kalta likau dėl mūsų santykių paprastėjimo, nes nevažiavau kartu su juo į užsienį 4 mėnesiams ir pasilikau mokytis. Ačiū labai bent už išklausymą.

Sandra (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Sandra,
Skaitant jūsų laišką pirmiausiai prieš akis iškyla virvės traukimo varžybų vaizdinys. Tai laimite jūs, tai jūsų vaikinas, tačiau santykiuose pastoviai vyksta kova. Matau, kad jaučiatės pasimetusi, pykstanti dėl vaikino elgesio, liūdna ir įsižeidusi dėl jo nesupratingumo, tuo pačiu kalta dėl noro viską nutraukti. Leiskit pabandyti įnešti šiek tiek struktūros į šią situaciją. Nupasakojote daug išgyvenimų, bet kalbėti norėčiau apie visą jūsų santykių istoriją persmelkiančią jėgos ir kontrolės temą.

Iš anksto prašau atleisti už išdidinimą, bet noriu parodyti kai ką labai svarbaus. Jei jūsų santykius prilygintume minėtoms virvės traukimo varžyboms, jie atrodytų maždaug taip:

  • pradžioje virvė jūsų pusėje (jūs gaunate patvirtinimą, kad jūsų nevaržys),
  • tuomet virvę visiškai perima vaikinas (jaučiatės verta vaikino kaltinimų dėl jūsų praeities ir vaikinas imasi visapusiškos jūsų gyvenimo kontrolės),
  • rudenį timptelite stipriau ir imate atsikovoti pranašumą (su draugės pagalba imate kovoti už savo žodžius, bet vaikinas tuo nepatenkintas),
  • vaikinas vėl pirmauja (jus išvaro iš namų),
  • atsakote panaudodama visas jėgas (atsiimate kontrolę pasakydama, jog skiriatės, tampate vaikinui „auksinė“ ir pati geriausia),
  • tikriausiai vaikinas vėl perima kontrolę (išvažiuoja),
  • ir virvė vėl jūsų (vaikinui išvažiavus tampate labai reikšminga, nes be jūsų palaikymo „jam atrodo, kad viskas sugrius“).

Rašau apie kovą ir kontrolę, nes ši tema skamba nuo santykių pradžios iki dabarties. Gali būti, kad tai yra viena iš svarbiausių nesutarimų poroje priežasčių. Į akis krenta dvi jūsų nupasakotos situacijos. Pradedate santykius pasakydama vaikinui, jog neleisite jam jūsų varžyti. Susidaro įspūdis, kad tai jau esate patyrusi kituose santykiuose. Gal poroje, gal tėvų šeimoje. Sunku suprasti, kuo vaikinas pasibaisėjo, kai papasakojote jam apie jūsų ankstesnius santykiais su vyrais. Spėju, kad jūsų elgesys jį išgąsdino taip, kad beliko pradėti jus varžyti siekiant apsaugoti nuo pačios savęs. Rašote, jog tuo metu pati pritarėte vaikinui ir jautėtės verta nepasitikėjimo ir net žeminimų. Ar gali būti, kad pati kartais jaučiatės besielgianti neapgalvotai ir vėliau gailitės savo veiksmų? Būtų visiškai suprantama, jei kartais jaustumėte, jog norite turėti stiprią, galinčią pasirūpinti ir apsaugoti antrą pusę šalia savęs.

Keista skaityti, kad vaikinas jūsų neišleido į sporto salę ir neleido rengtis kaip norite. Šioje vietoje tai labiau primena saugančio tėčio ir už laisvę su savo kūnu daryti ką tik ji nori kovojančios dukros santykius. Siūlau pasvarstyti, ar jūsų vaikinas būtų galėjęs jaustis saugiai santykiuose, jei nekontroliuotų jūsų. Ar atsižvelgiant į jūsų jam nupasakotą istoriją apie ankstesnius santykius, jis būtų užtikrintas, kad jūs esate jo mergina, kad liksite ištikima, kad pasirinkote jį vieną ir neieškote nieko kito? Gali būti visaip. Gal jūsų istorija iš tikro kelia pagrįstą baimę, jog sunkiai liekate ištikima. Gal jūsų vaikinas santykiuose linkęs jaustis nesaugiai ir dėl to ši istorija jį išgąsdino neįprastai stipriai. Gal vienas iš variantų, gal abu.

Jūsų išgyvenimai, susiję su kontrole yra dvipusiški. Iš vienos pusės jūs nuo santykių pradžios pranešate vaikinui, jog trokštate asmeninės laisvės ir turite patirties, kuomet (tik spėju), naudojotės laisve nevisiškai atsižvelgdama į kitų jausmus ar pasekmes. Iš kitos pusės, santykiuose galiausiai tampate tokia suvaržyta, kad negalite eiti į sporto salę ir rengtis kaip norite. Koks ryškus skirtumas tarp didelės laisvės ir stipraus suvaržymo. Žmonės įprastai įsitraukia į tokius varžančius pančius tuomet, kai turi ankstesnės panašios patirties. Tie patys žmonės vienu metu gali jausti, kad yra tokie kalti ir blogi dėl savo veiksmų, jog juos reikia tramdyti, o po kiek laiko piktintis suvaržymais ir trokšti laisvės.

Negaliu kalbėti apie jūsų vaikiną, nes jo nepažįstu. Psichologai ir nesistengia pasakyti, kuris poroje kaltas dėl problemų. Visais atvejais santykius kuria du unikalūs ir skirtingi žmonės, atsinešantys į juos savo istorijas ir įprastus elgesio būdus, leidžiančius jiems jaustis saugiais. Taip pat kartais antrosios pusės elgesį suprantame kaip priešišką mūsų atžvilgiu, nors jis ar ji visiškai neturėjo piktų ketinimų. Jei dar turite jėgų šių santykių analizei, siūlau pagalvoti kaip dėl jūsų ankstesnių santykių istorijos pasijautė vaikinas, kas jį paskatino šitaip pririšti jus prie savęs. Manau, kad nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą priimsite šiuose santykiuose, būtų vertinga dabartinę problemą aptarti su psichologu ar psichoterapeutu, šitaip geriau suvokti savo troškimus bei jų paskatintus elgesio modelius. Supratimas išlaisvina iš besikartojančių situacijų ir leidžia rinktis sąmoningai.

Psichologė Monika Gerdauskaitė | arciausaves.lt
www.facebook.com/arciausaves

Dalintis:

5 COMMENTS

  1. Sandra, mesk jį kuo greičiau. Pati neseniai ištrūkau (vos ne vos) iš tokių pat santykių. Dar niekada nesijaučiau taip gerai, nors galvojau, kad aš būsiu kalta jei jį paliksiu. Patikėk, tu verta paties geriausio! Pirmiausia turi pradėti gerbti save ir pamiršti praeitį, juk tu- moteris, tad dėkis savo karūną atgal, kur jai ir priklauso, ant galvos, ir nepamiršk. Neleisk nei vienam vyrui tavęs žemint ir kontroliuoti. Sėkmės! :)

  2. Sveika, Sandra,

    Matau aspektą iš savo patirties: KALTĖS JAUSMĄ.
    Cituojant tave:\” būsiu kalta , jei jį paliksiu\” TAIP! Tu visiškai teisi, būsi atsakinga už savo žingsnį, o ne kalta :) Galime pasiilgti žmogaus, bet nebenorėti jo atgal.
    Visišlai pritariu dėl patarimo: sužinoti ko pati nori, tačiau nemanau, kad būtina kreiptis pas psichologą.
    Straipsnis, kuris pažadino mane, gal padės ir tau:
    http://www.gyvojipsichologija.lt/tu-jam-tiesiog-nepatinki-ir-nereikia-kurti-jokiu-pateisinimu/

  3. Kaip pikta dėl tokių patarimų: mergina įsisuko į santykius su smurtautoju, kuris izoliuoja ją nuo žmonių ir psichologiškai nuolat smurtauja kaltindamas, šlykštėdamasis ja, jos sprendimais ir net išvaizda, o “psichologė” vietoje pagalbos:
    – abejoja merginos ankstesnių santykių “padorumu” ir moralizuoja apie ištikimybę;
    – tikina, kad ji neteisingai gali būti supratusi smurtą ir jai tik taip pasirodė;
    – prašo įsigilinti į smurtautojo motyvus.
    Miela Sandra, užjaučiu, kad jums taip nutiko ir visiškai suprantu iš to ką rašote, kodėl norite skirtis. Jūsų vietoje pasitikėčiau savo instinktais.

    • Tikrai pritariu. labai keista psichologe. vietoj to, kad padetu merginai greiciau issikapanoti is duobes ir smurto tai itikina bandyti suprasti smurtautoja. Mergina turetu begti kuo greiciau neatsisukdama ir pradeti nauja etapa. nesutinku su jokiais isvedziojimais, kompromisais ir bandymu ji suprasti. kad jis pradzioje buvo teigiamas zmogus, tai nereiskia kad jis neslepe tikro savo veido… visi tokie tipai is pradziu elgiasi kaip su princese, o paskui neduok tu dieve…

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here