Euristika: trumpiausias protavimo kelias

0

Nežinia ir neapibrėžtumas yra nuolatiniai palydovai mūsų gyvenime. Daugelį svarbių sprendimų tenka priimti vadovaujantis vien tik tikėtinumu ir nėra jokių garantijų.

Kadangi dažnai mes neturime galimybių tiksliai paskaičiuoti vieno ar kito įvykio tikimybės, tai intuityvūs sprendimai tampa vienintele galimybe kažkaip visgi įvertinti neaiškią padėtį.

D. Kaheman ir A. Tversky intuityvų sprendimą apibūdina kaip laisvą, neturintį apibrėžto samprotavimų plano, pasiekto nenaudojant diskursyvinių arba skaičiavimo metodų.

Nuo šių dviejų mokslinikų darbų ir prasidėjo šiuolaikiniai sprendimų priėmimo pagal euristinius principus tyrimai.

Turėdama labai mažai laiko apdoroti gausybę informacijos, mūsų pažinimo sistema veikia greitai ir taupiai. Ji prisitaiko kurdama ir trumpindama naujus protavimo kelius. Dėka to, mes neįtikėtinai lengvai susidarome įspūdį, nuomonę ir kuriame paaiškinimus. Tai atlikti padeda euristikos – paprastos ir veiksmingos mąstymo strategijos.

Daugelyje situacijų mūsų staigūs apibendrinimai, pavyzdžiui, suvokus, kad „Tai pavojinga!” – yra adaptyvūs ir tik šio žaibiško nuovokumo dėka sugebame išlikti.

Biologinis mąstymo tikslas – veikiau užtikrinti, kad išliktume gyvi, o ne rūpintis teisumu. Tačiau kai kuriose situacijose skubėdami klystame ir euristikos ima veikti prieš mus.

Žmonių taikomi euristiniai principai (taisyklės) ne visada sutampa su tikimybių teorijos principais, tad tokiuose vertinimuose atsiranda ir klaidų.

Tipiškumo (reprezentatyvumo) euristika

Tai paprasta mąstymo strategija, kuri remiasi prielaida, kad jei reiškinys arba daiktas gerai atitinka tam tikrą prototipą, tai ir reikšis kaip tas prototipas arba, kitaip tariant, jei koks nors žmogus ar dalykas panašus į tipišką tam tikros grupės narį, tai jis ir priklauso tai konkrečiai grupei.

Pavyzdys:
Kas nors jums papasakoja apie žmogų, kuris yra neaukštas, lieknas ir mėgsta poeziją, o paskui prašo spėti, ar daugiau tikėtina, kad šis žmogus yra klasikinės literatūros profesorius JAV tarpuniversitetinės sporto lygos universitete, ar sunkvežimio vairuotojas. Kuris atsakymas geresnis? (iš Nisbett ir Ross, 1980).

Jei jūs esate toks, kaip dauguma žmonių, atsakytumėte, kad profesorius, nes atrodo, kad tai tipiškesnis universiteto mokslininkų negu sunkvežimio vairuotojų aprašymas. Bet šis būdas taip pat paskatino nepaisyti kitos svarbios informacijos – klasikinės literatūros profesorių skaičius ir bendras sunkvežimių vairuotojų
skaičius gerokai skiriasi.

Pasiekiamumo (availability) euristika

Tai yra tokia mąstymo strategija, kuri pasireiškia tuo, jog savo sprendimus grindžiame atmintyje laikoma ir lengviau pasiekiama ar įsivaizduojama informacija.

Jei su kokiu nors dalyku susiję pavieniai pavyzdžiai lengvai prisimenami – jei j i e greitai ateina į galvą, darome prielaidą, kad tai yra įprasta. Dažniausiai taip ir yra, bet ne visada.

Kur esama daugiau gyventojų – Irake ar Tanzanijoje? (Atsakymas čia >>)

Dėl pasiekiamumo euristikos taikymo atsiranda prognozių klaidos.

Klaida dėl nevienodo informacijos atgaminimo

Tiriamiesiems buvo pateiktas sąrašas, kuriame vyrų ir moterų buvo po lygiai. Viename sąraše pasitaikė labiau žinomų moterų, o kitame atvirkščiai, labiau žinomų vyrų. Vėliau paklausus, kurios lyties asmenų buvo daugiau, tiriamieji neteisingai įvertino moterų ir vyrų skaičių. Jų nuomone, daugiau buvo tos lyties atstovų, tarp kurių buvo daugiau žinomų asmenų.

Klaida dėl nevienodų galimybių įsivaizduoti

Kartais reikia įvertinti dalykus, kurių neturime atmintyje, bet kurie gali būti sukurti vaizduotėje. Tokiais atvejais labai tipiškas žmonių elgesys yra rinktis ataskymą paga tai, kas yra lengviau įsivaizduojama.

Pavyzdys:
Įsivaizduokime 10 žmonių, iš kurių formuojami komitetai. Tiriamųjų klausiama, kiek daugiausia sudarysime skirtingų komitetų iš 10 žmonių, kai komitetai bus po 2, po 5 ar po 8 žmones?

Tiriamieji dažniausiai atsako, kad iš komitetų po 2 žmones išeis daugiausiai skirtingų komitetų, mat šiuo atveju yra lengviausia įsivaizduoti tokių komitetų pavyzdžius. Išties daugiausia išeitų komitetų iš grupelių po 5 žmones (252).

Klaida dėl skirtingo klasės narių paieškos efektyvumo

Tiriamųjų paprašius įvertinti, ar „R“ raidė dažniau pasitaiko žodžio pradžioje ar kaip trečia nuo pradžios, daugelis žmonių mano, kad žodžių, kurių raidė „R“ pirma yra daugiau, nors išties yra priešingai. Taip vyksta tiesiog dėl to, kad pirmos raidės paieškos yra lengvesnės.

Inkaro euristika

Tai tokia neįsisąmoninta vertinimo strategija, kai dalykai vertinami nesąmoningai atsispiriant į tam tikrą pradinį atskaitos tašką (inkarą). Taškas gali būti susikurtas paties individo arba primetamas iš išorės.

Pavyzdžiai:
G. B. Northcrafto ir M. A. Neale (1987) tyrimo metu studentai ir nekilnojamojo turto agentai aplankė parduodamą namą. Jiems buvo įteikta 10 puslapių namo aprašymas, kur buvo nurodoma ir namo vertė. Tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes pagal inkaro dydį. Buvo nus
Jei prekės kainos suma (matematinis skaičius) perskaičiavus iš savo šalies valiutos, į užsienio atrodė didesnė, žmonės bus linkę išleisti mažiau pinigų (pvz. 100 000 LT = 1 000 000 RUB) ir atvirkščiai, jei kainos skaičius konvertavus į užsienio valiutą yra mažesnis (pvz. 100 000 LT = 28 000 EUR) žmonės linkę išleisti daugiau.

D. Kahnemanas, J. Knetsch tiriamųjų iš Toronto klausė, ar jie sumokėtų 25 dolerius (mažas inkaras), o kitų – ar sumokėtų 200 dolerių (didelis inkaras) paremti ežerų išvalymą, kad būtų išsaugotos žuvų populiacijos. Po tokaikurių tiriamųjų klausė kiek jų nuomone vidutiniškai Toronto gyventojai sutiktų tokiam reikalui paaukoti. Mažo inkaro grupėje vidurkis buvo 14 dolerių, didelio inkaro grupėje 34 doleriai.

Žinių piltuvas
Žinių piltuvas

Parengė Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Literatūra:
1. David G. Myers (2008). Socialinė psichologija.
2. David G. Myers (2000). Psichologija.
3. Vaclovas Martišius, Auksė Endriulaitienė (2007). Psichologiniai sprendimų priėmimo ypatumai.
4. Vaclovas martišius. Kognityvinės psichologijos paskaitų konspektas.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here