psichologe

Europos psichologų asociacijų federacija (EFPA), atstovaujanti 37 nacionalinėms psichologų asociacijoms ir vienijanti daugiau nei 300 tūkstančių narių, šiandien oficialiai kreipėsi į Lietuvos Seimą, ragindama priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Paramos įstatymui raštus mūsų šalies Seimo nariams pasirašė ir Norvegijos psichologų asociacija bei Šveicarijos Ciuricho universiteto Taikomosios psichologijos institutas.

„Teigiamai vertiname, kad Lietuvos Seimas planuoja įstatymu apibrėžti psichologų praktinę veiklą bei sekti daugelio Europos šalių, kurios tokią praktiką yra apsibrėžusios, pavyzdžiu. Labai svarbu, jog įstatyme numatyta, kokias kvalifikacijas psichologai turi atitikti ir kokių kompetencijų reikia, norint užsiimti psichologo veikla. Įstatymu siekiama įgyvendinti „EuroPsy“ reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje“, – teigia EFPA prezidentas dr. Telmo Mourinho Baptista.

„EuroPsy“ yra profesionalaus psichologo rengimo standartas, kurio link juda visos Europos šalys.

„Pagrindinis argumentas už teisinį psichologų paslaugų reguliavimą yra kliento apsauga. Be tokio reguliavimo šių paslaugų kokybės niekas negali užtikrinti, nėra jokio teisinio pagrindo kvestionuoti paslaugų kokybę ar efektyvumą. Dar daugiau – nereguliuojamoms psichologo paslaugoms negali būti taikomos jokios oficialios sankcijos“, – kreipimesi į Lietuvos Seimą teigia Ole Tunold, Norvegijos psichologų asociacijos generalinis sekretorius.

Anot O. Tunold, psichikos ligos smarkiai veikia ir ekonomiką. Negydomos ar neefektyviai gydomos problemos siejamos su didelėmis nacionalinėmis išlaidomis – ir darbo jėgos, ir dėl išlaidų išmokoms ar kompensavimo priemonėms. Todėl tai būtina kontroliuoti.

Psichologai iš Šveicarijos pateikia savo šalies pavyzdį kaip gerą. Šveicarijoje profesionalai privalo turėti psichologijos bakalauro ir magistro laipsnius. Taip pat praktikuojantieji privalo laikytis Etikos kodekso bei yra registruojami specialiame registre. Tad ieškantieji pagalbos gali rasti reikiamą informaciją apie sertifikuotus psichologus viešajame registre.

Įstatymas – kokybiškoms paslaugoms užtikrinti

„Šiuo metu nėra jokių įstatymiškai sureguliuotų svertų, kurie užtikrintų teikiamų psichologinių paslaugų kokybę. Žmogus, ieškantis psichologinės pagalbos, paprastai ne tik kad nelabai skiria psichologą nuo psichiatro ar psichoterapeuto, bet ir negali žinoti, ar prieš jį esantis psichologas yra patikimas specialistas. Todėl pagrindinis įstatymo siekis yra užtikrinti kokybiškas paslaugas visų praktinę veiklą vykdančių psichologų, įskaitant ir dirbančius privačiai“, – teigia Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė dr. Neringa Grigutytė.

Įstatymu siekiama, kad klientų apsauga ir psichologinių paslaugų kokybė būtų užtikrinta per pagrindines keturias įstatymo projekte įtvirtintas nuostatas: tinkamą psichologo išsilavinimą; praktinę veiklą konkrečioje srityje, kuri pradžioje atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymąsi bei nuolatinį kvalifikacijos kėlimą.

„Pasirinktas licencijavimo modelis užtikrintų asmens atitikimą profesijai, įgyvendinant visus keturis esminius aukščiau išvardintus psichologo profesijos aspektus. Lietuvos psichologų sąjunga visą laiką pasisakė už tai, kad licencijas turėtų išduoti valstybinė institucija. Tačiau nė vienai ministerijai nesutikus licencijuoti psichologų, Valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją pagal analogiškus notarų, architektų ar odontologų modelius Lietuvoje nusprendė deleguoti savivaldai – t. y. psichologų bendruomenei“, – argumentuoja dr. N. Grigutytė.

Įstatymo rengėjai neabejoja, kad priėmus įstatymą psichologinių paslaugų prieinamumas nesumažėtų, o kokybė pagerėtų. „Keliant klausimus dėl psichologinių paslaugų plėtros, atsakingos institucijos vis aiškindavo, kad pirmiausiai reikia apibrėžti psichologines paslaugas, tik po to bus galima kalbėti apie tokių paslaugų apmokėjimą pvz. iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Todėl svarbu priimti psichologų veiklą reglamentuojantį įstatymą, o tuomet galima bus rimčiau kalbėtis apie psichologinių paslaugų plėtrą“, – teigia Vaikų linijos vadovas dr. Robertas Povilaitis.

Ar tikrai įstatymui priimti būtini tragiški atvejai?

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto profesorė Danutė Gailienė kaip bene svarbiausią argumentą, šalia kitų, įvardina psichologų profesijos etiką.

„Stebėdama mūsų profesiją matau nesėkmingo konsultavimo atvejus, prisistatančių psichologais žmonių veiklą ar nuo jos nukentėjusius žmones. Skaičiais to nenusakysi, nes skundai dėl galimų psichologo etikos pažeidimų net negali būti nagrinėjami, nes nėra reikalingų įstatymų. Dirbdama savižudybių prevencijos srityje žinau atvejų, kai suicidinės rizikos asmenys buvo konsultuojami neturinčių reikiamos kvalifikacijos specialistų ir todėl nebuvo išgelbėti. Reikia pasakyti, kad tai būna didelis sukrėtimas ir pačiam konsultavusiam specialistui. Ar turime laukti, kol suvesime tokių atvejų statistiką? Tikrai ne. Kiekvienas žmogus, kiekviena gyvybė yra brangi, ir todėl turime kuo greičiau juos apsaugoti, įvesdami vieningą psichologų paslaugų teikimo kokybinį reguliavimą“, – sako prof. D. Gailienė.

Daugiau informacijos:
Lietuvos psichologų sąjunga
Tel. 8 673 31197, e-paštas: lps@psichologusajunga.lt

loading...