Darbdaviai visame pasaulyje pradeda vertinti ne tik savo darbuotojų profesines žinias, patirtį, emocinį intelektą, bet ir tai, kaip jie sugeba pasirūpinti savo fizine gerove. Geresnių veiklos rezultatų siekiančios organizacijos savo komandas skatina ugdyti teigiamus gyvensenos įpročius, taip prisidėdamos prie darbuotojų fizinio intelekto lavinimo. Populiarėja suvokimas, kad ne tik profesionalus, bet ir sveikas, fiziškai aktyvus ir savimi besirūpinantis žmogus gali pasiekti geresnių rezultatų darbinėje veikloje.

„Tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvūs, savo kūną pažįstantys ir juo besirūpinantys žmonės dirba efektyviau, jie lengviau susikaupia, daugiau įsimena. Žmonėms, pasižymintiems aukštu fiziniu intelektu, paprasčiau spręsti psichologines problemas, jie yra kūrybiškesni ir atsparesni stresinėms situacijoms. Investuojantys į savo fizinę gerovę žmonės geba į sudėtingas situacijas reaguoti objektyviai ir operatyviai rasti joms tinkamus sprendimus,“ – teigia Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos fizinio aktyvumo projektų vadovas Valdemaras Kavaliauskas.

Fizinis intelektas – kas tai?

Šiuolaikinėje visuomenėje produktyvumo poreikis nuolat auga. Sparčiai vystantis technologijoms, žmonijai keliami vis didesni lūkesčiai, nors žmogaus galimybės lieka tokios pačios. Tiesa, toli gražu ne visi tinkamai rūpinasi savo fizine sveikata ir suvokia žalingos gyvensenos pasekmes savo gyvenimo kokybei, todėl pasaulyje sparčiai populiarėja nauja vertybė – fizinis intelektas.

Šis terminas anaiptol nėra naujas. Paėjusio šimtmečio pabaigoje (1983 m.) psichologas Hovardas Gardneris, kalbėdamas apie daugialypį intelektą, šalia kitų įvardina ir kūno kinestetinį intelektą. Keičiantis žmonių santykiui su kūnu, ši sąvoka tampa aktualesnė, todėl ir skamba naujai. Kaip pasaulis ne taip seniai iš naujo atrado emocijas, taip pastaruoju metu bandoma pradėti „susigrąžinti“ ir kūną, „prarastą“ dar viduramžiais.

Fizinis intelektas yra aukšto lygio žmogaus fiziologijos pažinimas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo fizinę ir emocinę būseną. Sąmoningai valdydami savo kūną ir protą galime išmokti kontroliuoti organizme vykstančias chemines reakcijas, kurios lemia mūsų požiūrį, elgesį ir galiausiai – mūsų darbo rezultatus. Įtempta dienotvarkė dažnai yra neatsiejama nuo stresą keliančių situacijų, tačiau vieniems jos yra lengvai įveikiamos, o kitiems kelia žalingas emocijas ar net daro neigiamą poveikį sveikatai. Sveikatingumo specialistas V. Kavaliauskas pabrėžia, kad tai, kaip žmogus sugeba priimti jam keliamus iššūkius, taip pat yra susiję su asmeniniais gebėjimais pažinti savo organizmą ir tinkamai juo rūpintis. Šie įgūdžiai yra išlavinami ir jie nėra susiję su genetika, kaip dažnai bando teigti atsakomybės už save nelinkę prisiimti asmenys.

Žmogaus kūnas ir protas veikia išvien: kai vienas apleistas, kitas taip pat aptingsta

Vienas žinomiausių lyderystės ir vadovavimo srities konsultantų Lietuvoje, bendrovės „Grand partners“ vyr. konsultantas-ekspertas Dr. Arvydas Būta įsitikinęs – efektyviausia priemonė proto ir emocijų darnai pasiekti yra judėjimas. „Žmogus nėra sutvertas sėdėjimui, jis yra judesio sutvėrimas. Žinoma, geriausia būtų kuo laisvesnis, kuo įvairesnis judėjimas, kuris lavintų ne tik visas raumenų grupes, bet tuo pačiu padėtų lavinti ir kūrybiškumą, ir protą, ir emocijas. Tam, ko gero, geriausiai tinka laisvas šokis, nes jis leidžia save pažinti, išreikšti, išsilaisvinti nuo savo kompleksų ir kūniškuose bei emociniuose spazmuose užfiksuotų praeities traumų. Padriko judesio gali ir neužtekti – verta dar ir reflektuoti, t.y. stebėti save, savo emocijas, savo potyrius ir stiprinti ryšį su savimi,“ – judesio galią pabrėžia A. Būta.

„Kuo daugiau ir įvairesnių veiklų žmogus imasi, tuo jam nuo to geriau. Susitelkimas tik į vieną konkrečią sritį gal ir padeda joje pasiekti gerų rezultatų, tačiau kitos sritys lieka degraduoti, o tai ilgainiui išprovokuoja šalutinį poveikį. Per didelis dėmesys protui sąlygoja fizinį silpnumą, kuris vėliau pradeda trukdyti ir mentaliniams procesams. Besaikis susidomėjimas vidiniais procesais – kapstymasis emocijose, potyriuose, išgyvenimuose – neretai be dėmesio palieka tai, kas iš tikrųjų gyvenime vyksta. Viskas yra susiję, todėl ir savo dėmesį reikėtų padalinti visoms sritims po lygiai, neapsiribojant tik kažkuria viena. Senosios Rytų filosofijos mokyklos apie tai kalba jau ištisus šimtmečius,“ – apie kompleksinio požiūrio į save svarbą pasakoja A. Būta.

Fizinis pasyvumas – mediciniškai įrodyta grėsmė gyvybei

Neseniai atlikto „Lanceto“ žurnalo (Didžioji Britanija) tyrimo duomenimis, pasyvus gyvenimo būdas, sėdimas darbas ir fizinio aktyvumo trūkumas yra tiesiogiai susiję su ankstyvomis mirtimis. Pasaulyje net 5 milijonai mirčių per metus yra susijusios su fiziniu pasyvumu. Panašus skaičius žmonių miršta dėl rūkymo sukeltų sveikatos sutrikimų. Net nutukimas pasiglemžia mažiau gyvybių nei pasyvus gyvenimo būdas.

„Kai mokslas įrodė rūkymo žalą sveikatai, buvo pradėtos diegti stiprios prevencinės priemonės, kad kuo mažiau žmonių imtųsi šio žalingo įpročio. Panašu, kad apie fizinio pasyvumo žalą žmonės dar per mažai žino, tad ir prevencinės priemonės kol kas yra tik patarimų, o ne reikšmingų pokyčių lygmenyje,“ – apie visuomenės požiūrį į fizinio aktyvumo stokos problemą kalba V. Kavaliauskas.

„Ne veltui vis dažniau girdime, kad nuolatinis sėdėjimas dėl savo pragaištingos įtakos sveiktai grėsmingai vadinamas „kėdės žudikės ataka“ ir yra prilyginamas rūkymui,“ – antrina A. Būta.

Gera darbuotojų fizinė ir emocinė sveikata – ir darbdavių rankose

Vadovų konsultantas Arvydas Būta teigia, kad nors asmenine fizine ir emocine gerove kiekvienas turi rūpintis savarankiškai, darbdaviai dalį atsakomybės prisiima ir už savo darbuotojus. „Darbo saugos, darbo vietos, higienos ir kitų reikalavimų paisymas yra pirmas ir privalomas etapas. Tačiau atsakingas darbdavys visada galvoja, kaip dar galėtų prisidėti prie teigiamo darbo aplinkos klimato kūrimo ir savo darbuotojų gerovės. Įdomus pokytis įvyko planuojant biuro baldus – dar visai neseniai darbo vietose buvo rūpinamasi patogesnėmis kėdėmis, o pastaruoju metu dėmesys pradeda krypti į stalus, prie kurių kėdės apskritai nereikalingos. Pokytį paskatino suvokimas, kad sėdėjimas yra žalingas, o patogus sėdėjimas šios žalos nesumažina. Darbdavių veiksmai, nukreipti ne tiesiogiai į pajėgumo didinimą, bet į dėmesį darbuotojams, nelieka nepastebėti ir reikšmingai prisideda prie darbuotojų motyvacijos didinimo,“ – sako A. Būta.

Vadovų konsultantas priduria, kad vien tik darbuotojų rūpesčio tikrai nepakaks, jei darbuotojai patys savimi nesirūpins. „Ne kartą teko girdėti, kaip įmonės atsisakė sporto klubų paslaugų, kurias kaip motyvavimo priemonę siūlydavo savo darbuotojams, vien todėl, kad darbuotojai jomis tiesiog nesinaudojo. Aišku, kartais prieš siūlant darbuotojams tokias priemones, darbdaviai galėtų paklausti darbuotojų, kas jiems labiau tiktų, ko jie norėtų. Gal jiems labiau patiktų ne sporto klubuose vargti, o šokti, dainuoti, jodinėti arba kartą per kelis mėnesius išvykti terapiniam savaitgaliui,“ – pataria A. Būta.

„Įmonėms siūlome specialius sveikatingumo savaitgalius – vietoj įprasto kolektyvo vakarėlio, pas mus susirinkę gauna naudingos ir kartais šokiruojančios informacijos apie žalingus įpročius, ir tai nėra tik persivalgymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar tabako dūmais. Dažnai net patys nekalčiausi įpročiai veda mus prie silpstančio organizmo, niūrios nuotaikos ir, galiausiai – rimtų sveikatos sutrikimų,“ – apie fizinės edukacijos svarbą pasakoja V. Kavaliauskas.

Kaip pradėti teigiamus pokyčius?

Valdemaras Kavaliauskas pataria, jog svarbiausia – kolektyve diegiama sveikos gyvensenos filosofija. Darbuotojai turi žinoti, kad jie gali ir turėtų daryti pertraukas, išeiti trumpam pasivaikščioti. Net ir 5 minučių pertraukos kas valandą daro teigiamą poveikį darbuotojų savijautai, o kartu ir jų darbingumui, nuotaikai ir motyvacijai siekti geresnių rezultatų.

Paliesiaus fizinio krūvio terapijos klinikos specialistas yra įsitikinęs – fizinė ir emocinė sveikata slypi kiekvieno iš mūsų rankose ir kojose, tereikia tai įsisąmoninti, jausti savo kūną, stebėti jo sąveiką su emocine būsena ir mokytis tai valdyti. „Pagrindinė taisyklė, kurią Paliesiaus klinikoje perduodame savo pacientams – viskas jūsų rankose. Kiekviena reakcija į skirtingas situacijas yra kūno ir minčių sąveikos išraiška, todėl norėdami puikiai jaustis ir išlikti darbingi, turite pažinti save ir tinkamai savimi rūpintis. Tereikia ryžto, kantrybės ir teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikės,“ – priduria fizinio aktyvumo specialistas.

Alfa.lt