Keturis metus Lietuvos ir Norvegijos teismų atstovai dirbo, siekdami norvegų sukauptą patirtį perkelti į Lietuvą ir padėti sukurti efektyvesnę ir skaidresnę Lietuvos teismų sistemą. Teismuose darbą pradėjo kvalifikuoti psichologai, teismo savanoriai pasiruošę padėti įveikti įtampą pirmą kartą apsilankiusiems teisme, teismų posėdžių salės aprūpintos saugiais atitvarais, vaizdo stebėjimo kameromis, pavojaus pranešimo mygtukais.

Dėmesys vaikų apklausoms

Lietuvos teismai deda visas pastangas, siekdami maksimaliai atsižvelgti į teismo lankytojų poreikius, suteikti jiems kuo daugiau informacijos apie teismo procesą ir jų teises proceso metu.

Didelis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems teismo proceso dalyviams – mažiesiems liudytojams. Tarpininkauti tarp vaiko, jo artimųjų ir teisėjo padeda 2015 metais darbą didžiuosiuose šalies teismuose pradėję kvalifikuoti psichologai. Jie stengiasi apsaugoti vaikus nuo traumuojančio poveikio teismo procese.

Šiaulių apygardos teismo pirmininko Vytauto Kursevičiaus teigimu, psichologų atsiradimas teismuose – vienas sėkmingiausių pastarojo meto projektų, suteikęs ir teismams, ir bylų, teisinių ginčų dalyviams realią, dalykišką pagalbą.

„Pradžia buvo nelengva – reikėjo pakeisti ne tik savo mąstymą, bet ir surasti psichologams vietą po saule, t. y. vietą procese. Jame dalis teisėjų funkcijų ir neginčijamo vaidmens perėjo psichologams. Kita vertus, su psichologais į teismus atėjo ir naujas požiūris į nepilnamečių apklausas, bendravimą su nepilnamečiais procese ir po jo“, – pasakojo V. Kursevičius.

Šiandien Lietuvos teismuose dirba penki psichologai. Seksualinių ir smurtinių nusikaltimų ikiteisminiai tyrimai ir baudžiamosios bylos, kuriose dalyvauja ir yra apklausiami nepilnamečiai ar specialiųjų poreikių vaikai – pagrindinės jų veiklos sritys.

Teismo pirmininko manymu, akivaizdu, kad teismo psichologų ateityje reikės žymiai daugiau. „Tai jauni, kvalifikuoti, veržlūs ir profesionalūs specialistai“, – gerų žodžių negailėjo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas.

Tikimasi, kad įgyvendinus Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų įvesta prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą ir tik specialiose patalpose, teismo psichologų skaičius šalyje išaugs.

Psichologai kaupia patirtį

Nors psichologinės pagalbos teikimo teismuose praktika dar nedidelė, pirmoji teismo psichologų komanda – penki kvalifikuoti specialistai – siekia kokybiškos, vienodos, sklandžios ir visoje Lietuvoje prieinamos psichologinės pagalbos vaikams. Kas mėnesį organizuojami bendri teismo psichologų darbo susitikimai. Per juos psichologai aptaria aktualias psichologinės pagalbos teikimo formas ir metodus.

Pasak daugiau nei dvejus metus Šiaulių apygardos teisme psichologe dirbančios Vaidos Šarauskienės, Lietuvoje teisės psichologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, bet jos taikymas duoda apčiuopiamų rezultatų – patirtis apklausiant nepilnamečius per ikiteisminį tyrimą vis auga.

Kiekviena apklausa, kaip kiekvienas vaikas ir kiekviena byla, yra savita ir sudėtinga. Kaip vieną sudėtingiausių ir jautriausių atvejų V. Šarauskienė atsimena ikiteisminio tyrimo metu atliktą šešiolikmečio vaikino, kuris patyrė seksualinę prievartą, apklausą.

„Demonstruojama žodinė ir fizinė agresija, nukreipta į mane, apklausos kambaryje esančias kameras, užduodamus klausimus tapo vienu didžiausių iššūkių. Ši apklausa buvo vienas iš tų atvejų, kada privalėjome skubėti lėtai, turėjome galimybę išbandyti savo kompetencijų ribas, sukauptą patirtį“, – prisiminė teismo psichologė.

Padeda atsikratyti įtampos

Kartu su teismo psichologais 2015 m. teismuose darbą pradėjo ir savanoriai, kurių užduotis – padėti teismo proceso dalyviams įveikti jaudulį, susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje, teikti psichologinę paramą užtikrinant saugią liudijimo aplinką.

Šiandien 9-iuose šalies teismuose dirba 75 kvalifikuoti savanoriai. Jie prieš teismo posėdį pasitinka žmones ir ima su jais bendrauti. Kodėl tai svarbu? Žmonės į teismus atvyksta išsigandę, įsitempę. Jie būna pasimetę, prislėgti užklupusių nelaimių.

„Daugelis atėjusiųjų pirmąkart nežino, kaip elgtis, būna apimti baimės. Supažindiname juos su teismo procesu, padedame pasijusti drąsiau ir užtikrinčiau“, – teigia Vilniaus miesto apylinkės teisme savanoriavęs Benas Žukauskas.

„Vieną kartą teismo koridoriuje pakalbinau posėdžio laukusią moterį. Ji nenorėjo kalbėti apie savo emocijas, tačiau papasakojo apie šeimą, mylimus anūkus, gyvenančius užsienyje. Įeidama į posėdžių salę, teismo lankytoja man padėkojo, kad padėjau įveikti psichologinę įtampą laukiant bylos nagrinėjimo“, – prisiminė B. Žukauskas.

Ketverių metų pastangos stiprinti socialiai atsakingo teismo iniciatyvas davė rezultatų. Visuomenė įvertino didesnį dėmesį žmogui teisme – „Vilmorus“ duomenimis, žmonių pasitikėjimas teismais nuo 12 proc. (2012 m.) išaugo iki 26 proc.

Saugumo priemonių arsenalas

Pastaraisiais metais Lietuvos teismai sėkmingai įdiegė priemones ne tik psichologiniam, bet ir fiziniam teismo lankytojų saugumui užtikrinti.

Pasinaudojus Norvegijos finansinio mechanizmo parama, 40 šalies teismų posėdžių salių (Alytuje, Biržuose, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose) įrengti saugesni, smūgiams atsparūs aliuminio ir stiklo konstrukcijos atitvarai teisiamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems.

Pasak Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko Svajūno Bliudsukio, naujo ir modernaus atitvaro įrengimas teisme užtikrino didesnį posėdžio dalyvių, teisėjų ir teismų darbuotojų saugumą.

„Teismo posėdžių salėse ir atitvare įrengta šiuolaikiška garso perdavimo sistema, kuri užtikrina sklandžią teismo posėdžio eigą. Atitvare numatyta anga procesinių dokumentų perdavimui kaltinamajam, todėl posėdžių sekretoriai gali drąsiai prie jo prieiti“, – pasakojo jis.

Teisėjas prisiminė vieną grėsmingą situaciją, kai proceso dalyviams ir teismo darbuotojams buvo kilęs rimtas pavojus. „Kai dirbau Mažeikių rajono apylinkės teisme, per vieną incidentą kaltinamasis koja išspyrė medinius atitvarus ir puolė kitą proceso dalyvį. Įrengus šiuolaikiškus saugius atitvarams, tokia situacija apskritai nebūtų kilusi“, – pastebi S. Bliudsukis.

Pastaraisiais metais saugumo priemonių teismuose arsenalas augo. Be naujų atitvarų 18 šalies teismų buvo aprūpinti rankiniais metalo detekcijos ieškikliais, kurie padės užtikrinti, kad patenkantys į teismą asmenys neįsineštų sprogmenų, ginklų ar kitų draudžiamų daiktų.

Taip pat teismų posėdžių salėse, raštinių priimamuosiuose, teisėjų kabinetuose įrengta 760 pavojaus pranešimo mygtukų, kuriais operatyviai perduodamas pavojaus signalas policijos pareigūnams, kilus ekstremaliai situacijai. Teismų patalpose papildomai įrengtos 145 vaizdo stebėjimo kameros, kurios užtikrina teismo lankytojų saugumą ir 290 įeigos kontrolės sistemų. Taip pat Kaišiadorių rajono, Klaipėdos miesto ir Lazdijų rajono apylinkių teismuose įrengtos penkios pertvaros, atskiriančios viešąsias ir administracines patalpas.

Liudytojų ir nukentėjusiųjų psichologinio ir fizinio saugumo projektą „Geresnė pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą“ Nacionalinė teismų administracija įgyvendina pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“.

loading...