G. Landsbergis: Būtina didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą visuomenei

savizudybes

Penktadienį Vilniuje įvyko TS-LKD organizuojami klausymai „Proto sveikata Lietuvoje: kaip išsaugoti tūkstantį gyvybių kasmet?“, kuriuose dalyvavo psichinės sveikatos ekspertai, politikai ir akademinio pasaulio atstovai.

Įžanginį žodį taręs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad nesimato valstybės institucijų strateginio požiūrio, ką daryti ir kaip keisti situaciją iš esmės bei mažinti iš gyvenimo pasitraukiančiųjų skaičių.

„Ši tema turi tapti politinės darbotvarkės dalimi“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jo teigimu, svarbu ne tik suvokti savižudybių problemos mastą, bet didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą visuomenei, padėti integruotis patyrusiems rimtų psichologinių problemų.

VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja prof. Danutė Gailienė savo pranešime apžvelgė savižudybių dinamiką Lietuvoje tarpukaryje ir vėliau – sovietmečiu bei valstybei atgavus nepriklausomybę.

Pasak jos, vyrai yra pagrindinė nusižudžiusiųjų grupė ir sudaro apie 80 proc. visų pasitraukusių iš gyvenimo. Remiantis statistika, kaimo vietovėse savižudybių rodikliai yra dvigubai aukštesni nei miesto. Prof. D. Gailienė teigė, kad Lietuvoje politikai bandė spręsti šią problemą: 2001 m. buvo parengta Valstybinė savižudybių prevencijos strategija, tačiau ji nebuvo įgyvendinama. 2007 m. taip pat buvo patvirtinta Psichikos sveikatos strategija, kuri irgi nevykdoma. Vėliau valdžios dėmesys šiai problemai smarkiai sumažėjo.

„Labai gaila, kad nebuvo jokio sistemingo domėjimosi iš partijų pusės šia problema, tai yra pirmas bandymas istorijoje, kai bandoma į tai atkreipti dėmesį“, – sakė prof. med.dr. Arūnas Germanavičius, kuris savo pranešime daugiausiai dėmesio skyrė psichikos sveikatos priežiūros sistemai bei jos problemoms Lietuvoje.

„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis apžvelgė, kas valstybėje gauna psichikos sveikatos paslaugas. Anot jo, 2013 m. tokias paslaugas gavo 1 iš 14 gyventojų.

Kalbėdamas apie psichologinės pagalbos prieinamumą šalyje, jis teigė, kad trumpalaikę psichoterapiją galėtų gauti tik apie 4,3 proc. visų žmonių, kuriems reikalinga psichologo pagalba.

Didžiuliai pinigai yra skiriami vaistams, tuo tarpu psichologų konsultacijoms kaip gydymo metodui apmokėti yra skiriama neproporcingai mažai lėšų. „Disproporcija yra nenormali“, – sakė dr. R. Povilaitis.

„Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis savo pranešime teigė, kad reikėtų siekti, jog nusižudžiusiųjų skaičius sumažėtų bent perpus.

Trys svarbiausi prevenciniai siūlymai, kuriuos būtų galima įgyvendinti, pasak dr. P. Skruibio galėtų būti šie: teikti trumpalaikę psichologinę pagalbą mėginusiems nusižudyti – kadangi tai didelės rizikos grupė, patenkanti į gydymo įstaigas, be to, Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios sistemos, o ją sukurti įmanoma.

Jis akcentavo mokymą atpažinti potencialius savižudybių rizikos ženklus: tai daryti savivaldybėse galėtų būti apmokomi įvairūs seniūnijų darbuotojai, policijos pareigūnai, mokytojai, gydytojai. Be to, reikėtų didinti emocinės paramos linijų efektyvumą – vystyti pagalbos tinklą, kuriame dirba šimtai savanorių ir dešimtys profesionalų.

TS-LKD viešųjų ryšių grupė

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.