G. Landsbergis: „Sprendžiant savižudybių problemas reikalinga valstybės iniciatyva“

Savizudybes

Jaunasis Lietuvos politikas Gabrielius Landsbergis penktadienį radio laidoje „Opozicija“ pabrėžė, kad sprendžiant savižudybių problemas, reikalinga valstybės iniciatyva. Pasak jo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų imtis iniciatyvos, padėti ir paremti savanorių vykdomą savižudybių prevencijos programą Kupiškyje.

Interviu ištrauka (visas interviu: audio/video)

Ridas Jasiulionis: Jūs vakar išplatinote pranešimą spaudai, kuriuo kreipėtės į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, kviesdamas imtis atsakomybės ir konkrečių sprendimų savižudybių prevencijos srityje. Man regis, Lietuvoje yra buvę tų programų savižudybių prevencijos, siekiant, kad Lietuvoje savižudybės būtų bent jau Europos vidurkio lygio, bet nesėkmingos buvo tos vyriausybinės strategijos.

Gabrielius Landsbergis: Aš kiek žinau, tai veikiančių apskritai strategijų nebuvo. Ir tai yra mūsų didelis liūdesys valstybei, kai mes bemaž 25 metus turbūt, nuo mūsų Nepriklausomybės pradžios kalbame, kad kažką reiktų daryti, kad Lietuvoje savižudybių skaičius mažėtų ir visuomenė pasidalinusi į dvi dalis – viena dalis moja ranka ir sako „žinokit, nieko mes čia nepadarysime“, kita dalis sako – „ieškokime kokių nors receptų“. Ir išties, šiandien akivaizdu, kad mes turime receptus, mes matome visuomenės grupes, kurios pačios savarankiškai imasi veiksmų, siekiant šią problemą išspręsti. Vakar teko lankytis Kupiškio rajone ir mieste, kur grupė nevyriausybinių organizacijų susibūrusios į grupę, jau vienerius metus taiko tam tikrą programą, tokį algoritmą…

R. Jasiulionis: Kupiškis turbūt yra viena prasčiausių savivaldybių šiuo požiūriu..

G. Landsbergis: Taip, jeigu mes turime galvoje, kad Lietuva yra ko gero daugiausiai besižudanti valstybė Europos Sąjungoje ar net pasaulyje, tai Kupiškis yra išskirtinė vieta pasaulio žemėlapyje ir išties tai, ką mes vakar matėme Kupiškyje, suteikia daug vilties. Dabar bemaž 100 žmonių yra apmokyti atpažinti tam tikrus ženklus savo kaimynų, bendruomenės narių, mokyklų narių ir jei jie pamato, kad žmogus turi tam tikrų savižudybės ar depresijos ženklų, jie turi telefoną, kuriuo skambina, įspėja, yra savanorių psichologų grupė, kurie atvažiuoja, konsultuoja, padeda, konsultacijų skaičius yra nepaprastai išaugęs.

R. Jasiulionis: Ir tai daro savanoriai, ne valstybė ar savivaldybė?

G. Landsbergis: Taip, tai daro savanoriai ir mano idėja yra ta, kad šį pavyzdį galima replikuoti ir sėkmingus šio pavyzdžio elementus galima pasiūlyti kitoms savivaldybėms pritaikyti.

R. Jasiulionis: Tai kodėl jūs tuomet kreipėtės į ministrę, jei čia toks visuomeninis reikalas?

G. Landsbergis: Tai būtent, nes šiandien mes matome, kad visuomenės veikėjai, žymūs psichologai, tarp kurių yra P. Skruibis, R. Povilaitis ir kiti – jaunimo, vaikų linijos vadovai – drįsčiau spėti, neapsikentę situacijos, kai valstybė sėdi rankas sudėjusi, ėmėsi daryti patys. Ir akivaizdūs keli dalykai, kad savanorystės pagrindu tokia programa negali ilgai veikti. Žmonės, kurie galbūt gali metus skirti dalį savo laiko ir padėti savo bendruomenės nariams, racionalu manyti, kad galbūt vėliau jie norės atlygio, ir savivaldybėms ši našta tikrai gali būti sudėtinga. Todėl aš manau, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sveikatos apsaugos ministerija šiuo atveju galėtų įsikišti, padėti ir paremti tą programą Kupiškyje. Pasitvirtinus šios programos rezultatus, ją galėtume kelti į kitus miestus, pavyzdžiui, Varėną, kur irgi yra panašios problemos kaip ir Kupiškyje. Varėna irgi išsiskiria savo rodikliais, taip pat ir į kitus miestelius. Tad matytume sprendžiant ne tik savižudybių problemą, bet ir bendruomeniškumo, bendruomenės stiprėjimą ir ryšius tarp tėvų ir vaikų, ir daug dalykų, kurie sprendžiasi pajudinus vieną mažą akmenėlį, pajuda ir daug didesnė lavina.

R. Jasiulionis: Tai čia būtų jūsų receptas – valstybei paremti tą visuomeninę iniciatyvą, kuri kyla iš profesionalų, iš savo laiką aukojančių žmonių, bet jiems reikia tik valstybės paramos.

G. Landsbergis: Aš manau, kad reikalingas valstybės įsikišimas ir pripažinimas, kad mes matome, kur žmonės dirba patys ir sprendžia problemą. Iš tikrųjų kartais reikia nedaug – tik pripažinti, kad „taip, mes turime problemą“. Ir šiandien Lietuva susiduria su tuo, kad sunku sau pasakyti, jog mes turime bėdų su alkoholiu, turime bėdų su savižudybėmis, mokyklose – su patyčiomis ir t.t. Ir reikia tiesiog jas spręsti. Aš suprantu, kad valdžiai, vyriausybei galbūt tai yra sunku padaryti, tad čia opozicijos šioks toks stumtelėjimas kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis yra labai savalaikis.

R. Jasiulionis: Buvo iš tikrųjų tokia valstybinė savižudybių prevencijos 2003-2005 m. programa ir buvo jos tikslas skaičiais išreikštas – sumažinti savižudybių skaičių iki vidutinio Europos rodiklio. Jeigu jūs vadovautumėte Vyriausybei, imtumėtės tokių tikslų?

G. Landsbergis: Aš esu įsitikinęs, kad mūsų partija turės vieną savo programinių tikslų – ne tik savižudybių prevencijos programą, bet platesnę, psichinės sveikatos programą. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad mūsų gerbiami psichologai ir psichiatrai susibūrę į grupę, sukūrė alternatyvią psichinės sveikatos programą ir manau, kad jos dalis mes stengsimės integruoti ir į partijos programą ir vykdyti tai. Šiandien per didelis dėmesys yra skiriamas gydymui vaistais ir tai yra atgyvenusi strategija visam moderniam Vakarų pasaulyje. Tuo tarpu pagalba žodžiu, psichologo pagalba Lietuvoje yra nepasiekiama nei dėl žmonių skaičiaus, nei įstatymo tam skirto nėra.

TS-LKD pirmininko G. Landsbergio interviu
„Žinių radijo“ laidai „Opozicija“
2015 m. liepos 31 d.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.