Gal aš tiesiog nemoku elgtis taip, kaip aš pati noriu ir būti tuo, kas aš tikrai esu?

0

1122

Klausimas: Sveiki, turiu problemą. Visada buvau komunikabili ir linksma, galėjau laisvai bendrauti su žmonėmis ir sakyti viską, kas ateina į galvą būnant su draugais. Tačiau pastaruosius metus mano galvoje atsirado labai daug minčių apie smulkmenas.

Kartais tiesiog negaliu laisvai sakyti visko, ką noriu ar ką sugalvoju, nes į galvą lenda mintys, jog kažkam tai gali pasirodyti keista arba manęs tiesiog nesupras arba dar dažniau aš pradedu galvoti ar tikrai verta tai sakyti.

Iš esmės, domiuosi psichologija, žinau, ko noriu iš gyvenimo, stengiuosi mąstyti pozityviai, bet nuolatinis smulkmenų apsvarstymas mano galvoje trukdo man susikoncentruoti ties konkrečiais dalykais, blaško mano dėmesį ir trukdo džiaugtis dabartimi.

Plius, dėl to, man atrodo, kad mintys, kuriomis noriu pasidalinti su šalia esančiais, bus neįdomios ir nesuprastos. Stengiuosi su tuo kovoti, tačiau dažnai vis tiek mąstau apie tai, kad kažkam mano veiksmai ar žodžiai gali užkliūti, todėl nesijaučiu laisvai ir kitais žodžiais negaliu būti pilnai savimi.

Mano manymu, gali būti, jog iš dalies problema yra susijusi su tuo, jog pastaruoju metu stengiuosi nusiimti visas kaukes, kurios būdingos jauniems žmonėms (tam, kad įtiktų visuomenei, draugams, šeimai) ir tiesiog atrasti tikrąją save. Gal aš tiesiog nemoku elgtis taip, kaip aš pati noriu ir būti tuo, kas aš tikrai esu? Ačiū, už dėmesį!

Komentaras: Labas Erika,
Ačiū Tau už pasidalintas mintis ir pasitikėjimą. Skaitydama Tavo laišką, noriu pasidžiaugti, kad stengiesi atrasti ir pažinti tikrąją save, tikrini, kas iš tikrųjų Tau būdinga, o kas primesta, todėl natūralu, jog kyla daug klausimų ir abejonių, ar tai, kaip elgiesi, yra būtent tai, kas esi. Autentiško gyvenimo siekimas, tai brandaus žmogaus bruožas. Pagal egzistencinę psichologiją, gyventi autentiškai, tai gyventi vadovaujantis savo supratimu, savo vertybėmis. Pokyčiai prasideda nuo abejonės, o pokyčiai – tobulėjimas. Todėl esi teisingam kelyje analizuodama save ir stengdamasi nusimesti visas kaukes.

Savo laiške rašai, kad visada buvai komunikabili, linksma ir laisvai reikšdavai mintis, tačiau pastaraisiais metais atsirado daug minčių apie smulkmenas, apmąstai ar tavo mintys vertos dėmesio ir kaip kiti į jas reaguos. Tai tau apsunkina kasdienę veiklą – susikoncentruoti ties konkrečiais dalykais, blaško dėmesį. Įtari, kad visa tai galbūt vyksta dėl to, jog stengiesi nusiimti visas kaukes ir būti savimi. Čia ir yra atsakymas į Tavo tikrąjį klausimą – „kas su manimi vyksta ir ar tai normalu?“ Augant asmenybei, visuomet suabejojame savo veiksmais, nes pasidaro neaišku ar tai, ką darau ir kokia esu, esu tikroji aš, o galbūt ne? Ir tuomet atsiranda savo minčių, jausmų, veiksmų apgalvojimas, tyrinėjimas, eksperimentavimas su savimi, stebėjimas, kaip į tai reaguoja kiti. Tai reikalauja drąsos ir pastangų. Klausi „Gal aš tiesiog nemoku elgtis taip, kaip aš pati noriu ir būti tuo, kas aš tikrai esu?“, moki, gi savo laiške rašei, kad buvai linksma ir laisvai save išreikšdavai. Tiesiog dabar atėjo laikas, kada suabejojai savimi ar tikrai esi tai, kas esi. Šis žvelgimas į save per „padidinimo stiklą“ yra tiesiog toks laikotarpis, kada save tikrini. Minėjai, kad bijai likti nesuprasta, užkabinti. Nebijok kiekvieną kartą paklausk savęs, kas gali atsitikti baisiausio jei taip pasielgsiu ar tai pasakysiu? Pagalvok, galbūt nori kažkaip kitaip save išreikšti, kaip tau nebūdinga? Paeksperimentuok ir pabandyk. Kitų žmonių reakcija ir nuomonė yra kaip grįžtamasis ryšys į Tavo elgesį, bet ne į asmenybę. Jei sureaguos neigiamai, tai nereikš, kad esi prasta, bloga ir panašiai. Tai tik reakcija į elgesį, kurį gali keisti taip, kaip nori. Ir pamatysi, kokie gali būti kiti žmonės ir kokia gali būti Tu. Jei neeksperimentuosi, neleisi sau išbandyti savęs vardan to, kad kiti gali blogai pagalvoti, ar tuomet būsi laiminga? Taip pat į pagalbą gali pasitelkti pačius artimiausius žmones, pavyzdžiui, geriausiausią draugę ar draugą, kad stebėtų tave eksperimentuojant, suteiktų grįžtamąjį ryšį ar palaikytų.

Be to, dar būtų verta pamąstyti, galbūt kažkoks reikšmingas įvykis paskatino tave perdėtai galvoti apie savo veiksmus, mintis ir tai, ką pagalvos kiti. Tuomet reiktų pasigilinti į save, kodėl Tau tai padarė tokią įtaką, ko iš tikrųjų nori? Ir paeksperimentuoti, kad geriau tai išsiaiškintum.

Linkiu Tau drąsos ir toliau stengtis mąstyti pozityviai, domėtis psichologija ir siekti savo tikslų. Tai puikios savybės, padedančios nepalūžti.

Sėkmės!
Psichologė Ramvydė Vitartaitė
el. paštas: ramvyde@gmail.com

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here