Iliustracija: pixabay.com

Vaikus auginti nėra lengva, ypač jei iš aplinkos skamba daug vienas kitam prieštaraujančių patarimų. Net garsių psichologų, mokytojų nuomonės gali skirtis. Ir vis tik alternatyvias mokyklas sieja vienas požiūris – manoma, kad suteikus vaikams laisvės, vertinant jų asmenybę, jie užaugs laimingi ir pasitikintys savimi, rašo brightside.me.

Taigi, štai šešių garsių pedagogų, mokslininkų ir psichologų, sukūrusių savo mokymo sistemas, rekomendacijos tėvams.

1. Montessori sistema, kurią sukūrė Maria Montessori. Maria Montessori buvo pirma moteris Italijoje, baigusi medicinos mokyklą ir dirbusi su sergančiais vaikais. Kelis kartus ji buvo nominuota Nobelio premijai, jos mokymo sistema tebėra populiari daugelyje šalių.

M. Montessori principai:

  1. Vaikas nusipelno pagarbos, todėl geriau jo mandagiai paprašyti, nei liepti.
  2. Nežiūrėkite į vaikus iš viršaus, stenkitės, kad jūsų akys būtų tame pačiame lygyje.
  3. Įtaisykite vaiko ūgiui tinkamą stalą, kėdę, kabliukus drabužiams, kuriuos jis pasiektų ir galėtų pats pasikabinti drabužius. Vaikams tai patiks.
  4. Nedarykite už vaikus to, ką jie gali padaryti patys.
  5. Jei bausite vaikus už kiekvieną klaidą, jie jausis dėl visko kalti.
  6. Jei palaikysite savo vaiką, leisite jam išreikšti jausmus, jis užaugs savimi pasitikintis.
  7. Tegu vaikas padeda atlikti namų ruošos darbus.
  8. Nepirkite plastmasinių žaislų, natūralios medžiagos geriau.

2. Reggio metodas, kurio autorius – Lorisas Malaguzzis. Italų psichologas Lorisas Malaguzzis pastebėjo – vaikas gali kalbėti 100-u kalbų. Jis turėjo omenyje, kad vaikai įvairiais būdais išreiškia mintis – piešdami, dainuodami, žaisdami. Deja, suaugusieji dažnai siekia nutildyti 99-is kalbėjimo būdus. Tėvai turėtų išklausyti vaikus ir mokyti juos pasitelkti daugelį kalbų kasdieniame gyvenime.

L. Malaguzzio idėjos:

  1. Klaidingų požiūrių nebūna, yra tik skirtingi požiūriai. Nesakykite vaikui, kad jis klysta. Paklauskite, kodėl jis taip mano, ir papasakokite apie kitokį požiūrį.
  2. Prieš ką nors aiškindami, paklauskite vaiko, ar jis jau žino apie tai. Jei pasakosite žinomus dalykus, vaikui bus neįdomu, jis nesiklausys. Visai kaip suaugusieji.
  3. Užduokite daugiau klausimu, į kuriuos reikia išsamių atsakymų – taip vaikai išmoks galvoti ir išreikšti savo mintis.
  4. Dažniau leiskite vaikui rinktis. Pavyzdžiui, paklauskite, ką nori vilktis, kokios kuprinės nori.

3. Waldorfo mokymo sistema, sukurta Rudolfo Steinerio. Waldorfo mokyklos tikslas – užauginti savimi pasitikinčią asmenybę, kuri būtų darbšti ir sugebėtų savyje atskleisti kūrybinius gebėjimus. Waldorfo mokyklose nėra pažymių, testų, bet laikomi egzaminai, kaip ir įprastose mokyklose.

R. Steinerio idėjos:

  1. Jokios knygos neišmokys tėvų komunikuoti su vaikais. Kiekvienas vaikas unikalus, taigi reikia stengtis su kiekvienu vaiku elgtis kitaip.
  2. Vaikai geriau išmoks iš įdomios istorijos nei iš nuobodaus knygos paragrafo.
  3. Vaikai turi daugiau laiko leisti lauke – mokytis stebėti, pamatyti grožį, gyventi harmonijoje su pasauliu.
  4. Paprasti žaislai, pvz., medinės kaladėlės, geriau lavina vaizduotę.
  5. Paprasti kasdieniai ritualai skatina vaikus jaustis saugiau, moko tvarkos. Todėl kiekvieną dieną reikia pradėti nuo eilėraščių kartojimo.

4. Samerhilo mokykla, įkūrėjas – Alexanderis Neillas. Britanijoje ši mokymo sistema vertinama prieštaringai. „Mokiniams leidžiama nesimokyti, jie neprivalo lankyti pamokų. Vaikas vidutiniškai tris mėnesius nieko neveikia, paskui ima lankyti pamokas. Samerhilo mokyklose be įprastų disciplinų mokoma ir dirbti su nuotraukų koregavimo programa „Photoshop“, auginti augalus, daryti magiškus triukus ir įvairių kitų naudingų įgūdžių.

A. Neillo idėjos:

  1. Kai vaikui sakome „ne“, vaikas pradeda sakyti „ne“ gyvenimui.
  2. Vadinamasis sunkus vaikas yra nelaimingas vaikas, kuris neranda taikos su aplinkiniu pasauliu arba nesutaria su savimi.
  3. Sunkaus vaiko tėvai turėtų pagalvoti ir sąžiningai atsakyti į klausimus: „Ar aš palaikau savo vaiką? Ar aš juo pasitikiu?“
  4. Vaikas turi gyventi savo, o tėvų ar mokytojų suplanuotą gyvenimą.
  5. Ne vaikai turi taikytis prie mokyklos, o mokykla turi taikytis prie jų.
  6. Žmonėms reikia laisvės. Būti laisvas ir daryti, ką panorėjus, yra du skirtingi dalykai.
  7. Dažnai tėvai gąsdina vaikus baugiais jų klaidų padariniais. Tačiau geriau mokyti vaiką nieko nebijoti.

5. Instrumentalizmas, autorius – Johnas Dewey. JAV J. Dewey praminė progresyviojo švietimo tėvu. Jo manymu, mokykla turi išmokyti vaiką prisitaikyti prie aplinkos ir tokiu būdu rasti išeiti iš kiekvienos situacijos. Todėl užuot brukus abstrakčias žinias iš knygų, vaikai turi būti mokomi atlikti konkrečias užduotis.

J. Dewey idėjos:

  1. Užuot kažko mokius, vaikas turi kažką padaryti. Veiksmas duos kokį nors rezultatą.
  2. Negėdinkite vaikų dėl nesėkmių. Nesėkmės daro mus geresnius.
  3. Visi garsūs mokslo išradimai buvo padaryti todėl, kad žmonės nebijojo pasitelkti vaizduotės.

6. Celestino Freinet metodas. C. Freinet atidarė savo mokyklą, būdamas 24 m. amžiaus. Jis padėdavo vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Jo mokykloje nebuvo vadovėlių, namų darbų, bet mokiniai pasiekdavo puikių rezultatų, buvo visapusiškai išsivystę ir puikiai išsilavinę.

C. Freinet idėjos:

  1. Maloniausia veikla gali virsti kančia, jei esi verčiamas tą daryti.
  2. Bausmė – žeminantis dalykas tiek baudėjui, tiek baudžiančiajam.
  3. Kuo anksčiau vaikai išmoksta dirbti namų ruošos darbus, tuo labiau savimi pasitiki ateityje.
  4. Užuot draudus ir baudus, su vaikais reikia tartis. Vaikai turi matyti, kad jų nuomonė, balsas turi įtakos.

Parengė delfi.lt

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė
DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!